Mano mažoji savo tiūtės dar neatiduoda, bet kad jos tik užmigimui tereikia jai, ir lauke, dėl viso pikto. Užtai papasakosiu apie savo atpratinimo nuo čiulptuko istoriją

Tai va.. Labai ilgai mėgau aš tą gumą čiulpt, iki 2 metų ir 8 mėnesių. Tėvai visaip bandė atimt, bet aš nepasiduodavau nei gąsdinimams kreivais dantimis nei panašiems triukams

Na ir išvažiavom atostogų į Palangą.. Ten gyvenom kažkokiam a la viešbutuke, su labai bjauriom girgždančiom ligoniniškom lovom. Vieną vakarą užkrito mano sosia po mano lova.. Prašiau mamos, kad ištrauktų, bet ji pasakė, kad ten baubas gyvena, todėl ji ten tikrai nelįs, o aš, aišku, irgi pabijojau kišt savo nosytę po ja

Naujo čiulptuko nieks man nebepirko, taigi iki atostogų pabaigos savo įpratimą ir pamiršau

Visai nesunku, ar ne

? O beje, šį savo gyvenimo įvykį prisimenu pati

Vienas iš pirmųjų mano prisiminimų tas sosės pametimas