Tėvas nesimato su vaiku

Sveikos Mamytės, jau nebežinau kur kreiptis. Pasipasakosiu, tikiuosi sulaukti nuoširdžių patarimų. Auginu du vaikus, panelei greit bus 18, o vaikinui jau 5. Pernai išsiskyrėme su vyru, nes sužinojau, kad jis turi kitą jau 4 metus. Buvo smūgis, nes mūsų šeima, nepameluosiu, buvo ideali. Turėjom savo verslą, vaikai sveiki, kasmet keliaudavom visa šeima. Nieko netrūko, maniau, pagaliau atėjo ramybės metas, kai viskas teka sava vaga. Na ir vieną dieną tarsi perkūnas iš giedro dangaus mane pasiekė žinia, kad vyras turi kitą. Prasidėjo košmaras, stengiausi išsaugoti viską, šnekėjausi su juo, vis klausiau ko jam trūko iš manęs, o vienintelis argumentas buvo tas, kad aš per daug aktyviai noriu leist laisvalaikį, o jam mieliau pažvejoti ramiai, negu plaukti su baidarėm upe. Šnekėjausi ir su moterimi, vos tvardžiausi. Klausiau kodėl ji buvo su juo, jeigu žinojo kad jis turi dar tada visai mažiuką leliuką. Jos atsakymas buvo : " Supraskit ir mane, aš 4 metus be vyro gyvenu, ka man reikėjo daryt ". Na ir kagi, pamačiau kad ji jam "išplovė" smegenis. Išsiskyrėm, nusipirkau butą, gyvenam dabar tryse labai šauniai. Tik tėvelis nenori lankyti sūnaus. Sūnus dievina tėvelį, šios nuomonės jo nežadu keist, bet kaskart susigraudinu kai jis kasrytą paklausia ar galės šiandien su tėveliu susitikti. Aš jam skambinu, maldauju, kad atvažiuotų pabūtų su vaiku, o jis dedasi neva daug dirba. Esu įsitikinusi, kad jam toji moteriškė kažką sako dėl dažnų susitikimų. Sėdžiu dabar darbe užverktom akim ir nežinau net jau ko griebtis. Buvom nusistatę sistemą, ad jis paima vaiką iš darželio, nuveža į treniruotę, pasiima savaitgaliais, bet išaiškėjo, kad jis pasiėmęs sūnų savaitgalį palieka tai moteriai, o pats užsiima savais reikalais, nuo tada neišleidžiu sūnaus nakčiai su tėvu. Mudvi su dukra stengiamės, kad tik mažius būtų viskuo aprūpintas, bet juk berniukui reikia tėvo, o tėvas jo nenori/negali matyt dėl man nesuprantamų priežasčių... Esu nevilty, tad klausiu Jūsų, ką daryt?

per prievarta vyrui vaiko neikisi.

"Buvom nusistatę sistemą, kad jis paima vaiką iš darželio, nuveža į treniruotę, pasiima savaitgaliais, bet išaiškėjo, kad jis pasiėmęs sūnų savaitgalį palieka tai moteriai, o pats užsiima savais reikalais, nuo tada neišleidžiu sūnaus nakčiai su tėvu. "
Gal as busiu neteisi, bet manau kad tai yra klaidinga. Pati idejau nemazai pastangu kad ex ir vaikas bendrautu.Maniskiam tevas = Dievas, bet kuo toliau tuo labiau pastebiu kad vaikas nelieka patenkintas nepylnaverciu bendravimu, nes nuvazeves pas teti zaidzia kompu, nes pavarges tevelis miega... arba su anita eina i parduotuve (geriausia pramoga) arba sedi prie tv. Labai daznai pradejau girdeti kai sunus pareiskia pretenzijas "Dievui" - tu esi melagis, nes neatvaziavai kai zadejai... tu viel manes nepasiemiai... Kodel tu man mieluoji? ... ir visi tie klausymai adresuoti tam kurio Katunis geidzia labiausiai - teciui... Stengios jam paaiskint kad nevisada buna kaip mes norime, kad kaip ten bebutu tevas ji myli ir t.t... Bet ateina laikas kai vaikas padaro savo isvadas... Manau kad kaip tau bebutu skaudu turetum leist suneli nakvoti ir pasilikt "naujoje tecio seimoje"... jai vaikas jausis ten nesmagiai jis tesiog nebenores ten vazioti. O atejus laikui pats pasiulys savo teciui pabuti kartu kur nors kitur, o ne jo naujose namuose. Ir nuosirdziai patariu nebandik vaika nustatineti pries ta kita moteri arba sakyti kad jo tevas lopas ar pan. nes kaip bebutu tavo ex irgi reikai laiko priprasti prie permainu gyvenime... Gal jis vuduje jauciasi lb sudinai... bet kaip dazniausiai buna vyriskas EGO neleidzia parodyti savo tikru jausmu....

Teisingai valisere raso - kad ir kaip butu skaudu ir sunku, turi leisti vaikui pasilikt naujoje tecio seimoje. Ir jei vaikui bus negerai, jei jam tai nepatiks,. jis paprasciausiai pats ten nebenores eiti. Musu situacija siek tiek panasi tame, kad mano vyras irgi turejo kita (tiksliau kituuuu) ir net vaika - tokio pat amziaus kaip ir mano dukra. Tiesa, pasilikti vaikui per nakti as neleidziu, kadangi ex gyvena mazame bute ir jame nebutu vietos kur miegot. Taciau jei jis nori, kiekviena sekmadieni pasiima vaika visai dienai. tiesa, is po skyrybu kelis menesius jam nereikejo dukros. Net susitikes mano mama, pasisnekedavo (nu tipo kaip sekasi ir pan.), taciau NIEKADA neklausdavo apie vaika. Taciau po keliu menesiu tikriausiai nusistovejo viskas ir pradejo vaika imti reguleriai. ir as matau, kad dukrytei ten labai patinka, nes jau nuo penktadienio pradeda zirsti kada pas teti vaziuos

Tikiuosi, kad greitai ir pas jus viskas nusistoves

As irgi nmanau, kad vaikui reikia duot laisve pamatyti tikra tevo elgesi ir paciam priimti sprendima. Idealizuoti nereikia...
Maniske anksciau, kaip tevas su ja vos-vos bendravo sventai tikeja pasaka, kad jis LABAI uzimtas... dabar kai pagal teismo sprendima bendrauja daznai (nors jis labai daznai "uzimtas" ir per teisme paskirtas dienas) mato zymiai tikresni ir neiskraipyta i idealia puse vaizda...

O nafik tevui vaika "siulyti"? Nores - ras laiko, neranda - skias, nenori. Uzaugau panasioj situacijoj. Jei jau tevas pats neiesko budu - nereik jo vaikui idealizuot.

Siūlau neperlenkti lazdos siūlant vaiką tėvui, idealizuojant jį, stengiantis sukurti kuo geresnį gyvenimą, nes vargšas vaikas negali susitikti su tėčiu. Deja, gyvenimas toks, tegu vaikas susiduria su realybe kad ir kokia skaudi ji būtų. Žinau ką rašau, nes mano sūnus buvo panašaus amžiaus kai išsiskyrėme. Kad ir kaip stengtumeisi, neatstosi tėvo meilės, vaikui reikės tėvo kad ir koks niekšas jis būtų. O su laiku pasidarys savo išvadas. Bet - ne vienus metus bus sunku, nes deja vaikas ir miegos su tėčio nuotrauka, ir svajos kaip eis į svečius... Pas mane šiuo metu pasiekta stadija, kai tėvas priekaištauja vaikui "o kodėl mama nepaskambino man, aš juk buvau grįžęs į Lietuvą". Taigi, net skambučiui laiko nelieka. Nieko neaiškinau sūnui, manau su laiku atsirinks tiesą. Šiuo metu ji tokia - kuo rečiau tėvas su mumis susisiekia, tuo rečiau sūnui jo reikia...

nesuprantu kam prasyti tevo matytis su vaiku? kam siulyti vaika "ant lekstutes", sudaryneti salygas tam, kad tik tetukui butu patogiau, kad gal nuo tokio sudaryto "patogumo" atsiras ir noras buti tevu?.. nesamone..
esu tikra, kad ne vaikai kencia nuo to, kad nebendrauja su tevu (aisku, tuo atveju, jei apie tai nera kalbama), o ju tevas anksciau ar veliau pajaus sios tustumos pasekmes..
Papildyta:
)+2008 08 18, 11:33-->

pritariu tam

o ar nepagalvojai kokias pasekmes pajus tavo vaikai? Ir ar nesijauti uz tai atsakinga? Gal vis tik verta ideti siek tiek pastangu, kad vaikai susitiktu su tevu? Kas svarbiau: ar tavo vaiku psichine sveikata, ar tavo ramybe ir ambicijos?

Apie kokias ambicijas cia kalbama?
as mielai leisciai vaiko tevui dalyvauti vaiko auklejime- bet gi ne lakstyti is paskos ir maldauti- nu paimk, nu ateik nors valandelei... Galvojat nuo tokio "nuosirdaus" bendravimo ir tokios "nuostabios" tevo meiles vaiko psichine bukle pageres???

Sakyciau toiiais atvejais reikia deti pastangas ne tam, kad vaikas bendrautu su tevu o tam, kad vaikui be tevu butu kuo idomiau...

mano ex kai per prievarta paimdavo vaika tai nueidavo i Akropoli- dukra i vaiko kambari- pats i bara tikrai daug naudos is tokio bendravimo tai geriau vietoj to paimt vaika o koki parka, kad daugiau laiko praleistu su mama, pajustu meile ir siluma... galima prigalvoti veiklos- nuvaryti i vandens parka, atrakcionus, baseina, klijoti aplikacija, lipdyti is molio- bus maziau laiko vaikui galvoti apie teva bei jaustis paliktam

Pasekmes vaikai ar taip ar taip jaučia. Ir jei tėvas nėra supratingas, jei jam nusispjauti į vaiko savijautą, motina besistengdama situacijos nepagerins. Kartais būna net blogiau - vaikas susikuria svajones, laukia, o tėtis ima... ir neateina, nors motinos įkalbinėjamas pažadėjo. Vaikas dvi valandas sėdi kantriai prie lango, o vakare į lovą nueina su tėčio nuotrauka. Čia aš apie saviškį prisimenu. Todėl siūlau gyventi realybėje, aišku vaiko per aštriai nenuteikinėjant, bet pasakant - nežinau ar ateis, nežinau kodėl neskambina. Juk buvo laikas kai vaikas negalėjo tėčio net su Kalėdom pasveikinti - išvažiavo užsienin dirbti ir nei telefono, nei adreso - nieko. Vaikas labiau skaudinasi tikėdamasis. Kai nustoja tikėtis - mažiau ir skauda.

Baisiai teisingai.