QUOTE(MildukasK @ 2013 09 04, 16:39)
tai va, maniske irgi gavo trauma.. nes antra diena atejom po sventes ir liepe iseiti, palikti iki pietu.. MAn biski sokas, nes kitaip tikejausi, bet kadangi maniske nuvare zaisti, nu tai isejau beveik rami.. o pasiemiau visa nusiverkusia.. aukletojos nepaskambino, kad pasiimciau ankciau, nes verkia vis.. sian jau iskart atejus pradejo verkti, kai pamate kitus vaikus ir aukletojas, pasiemiau greiciau, bet vistiek su snargliu iki keliu.. ir jau ji man visa kelia namo verke, kad nori pas mama.. tik ant ranku ir viskas.. namie irgi verkia, nieko nenori, tik pas mama.. tai nzn.. nesitikejau, kad taip greitai ir taip ne kaip cia viskas bus.. Pagal aprasyma tikejausi nuoseklaus pratinimo per pora sav..
kazi ar ikalbesiu saviske ryt vel eiti i darzeli, nes sian jau iseidama sake nenori nei zaisti, nei vaiku..
Nuo tada, kai pradėjau leisti pilną dieną, dukra priprato per tris mėnesius, t.y. jiems praėjus ji sakydavo, kad nori eiti į darželį, ten jau nebebūdavo momentų, kai tiesiog sėdi ir žiūri į vieną tašką. Adaptacija buvo žiauri, bet tie dveji metai įsikibus mamos sijono adaptacijos tikrai nepalengvino. Nenorėjau kitiems užkrauti savo vaiko, bet realiai reikėjo ją palikinėt ir kitiems, kad priprastų pabūti be mamos atskirai.
Aišku, kol adaptuojasi vaikas, mamai širdį skauda, pati irgi žliumbdavau grupės duris uždariusi. Bet dabar kaip kitas vaikas, net nepatikėtum, kad tokia žiauri pradžia buvo. Ir gerai tiems vaikams darželyje, visko išmoksta. Mano patarimas besiadaptuojančiųjų tėvams: turite savo viduje padaryti sprendimą, kad į darželį reikia eiti, kad kitos išeities nėra ir kitaip nebus, nedvejokit, ar ten vaikui gerai ar ne, ar reikia eiti ar ne, nes vaikas tai jaučia. Pati neturėjau pasirinkimo ir nuo naujų metų turėjau išleisti visai dienai. Tada ir viduje pasikeitė ir neliko abejonių, ar čia gerai, ar ne, ir dukra kitaip ėjo. Nebuvo lengva, rytais lengviau jai būdavo, kai tėtis vesdavo (čia kiekvienam vaikui individualu), bet mano pačios vidinė nuostata buvo tas taškas, nuo kurio po truputį viskas pradėjo gerėti.
Todėl neabejokit, nebijokit, pasiėmę po darželio skirkit vaikams daug dėmesio ir galiausiai viskas bus gerai. Tikrai