Su tais telefoniniais pokalbiais viešam transporte gerų bajeriukų būna. Kartą važiuoju mikriuku, o ten jauna moteris skambina savo motinai ir aiškina, koks kiaulė jos vyras, nes nori turėti vaikų. O ji mano, kad dar per anksti. Visi žmonės irgi į ją tik ir žiūrėjo. Manau, kad tokias problemas reikia spręsti namuose ir suprantu Danus, šioje šalyje kalbėti telefomu viešajam transporte draudžiama ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams.
Prisiminiau bajeriuką iš mokyklos laukų. Pradžiai, mane tėvai mokė kokie žodžiai yra man dagūs ir kokie ne. Tai va, 12 klasė, anglų kalba, kalbam apie spaudą, paklausėm tekstą apie ką rašo spauda ir ten buvo frazė "about sex". Mokytoja po to klausinėjo mus iš teksto ir man kaip tik tas "seksas" liko. Mokytoja manę ir klausia, apie ką dar rašo spauda? O aš tyliu, mokytoja jau pyksta, tada aš ir sakau, kad nesikeikiu pamokose. Visi pradėjo žvengti, mokytoja man paaiškino, kad tas žodis nieko blogo nereiškia, bet jau kokia gėda buvo

. Bet ir tėvams kliuvo per susirinkimą, kad patys nežino, o jau moko.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.