QUOTE(Rasma @ 2009 09 02, 20:30)
Aš tikiu, kad jūs ne kategoriška ir pan. Aš ir nekaltinu nė vienos, aš tik diskutuoju ir kalbu apibendrintai.
Nei jūs, nei aš - mes niekada 'plika akimi' nepamatuosite kur sveikas vaikas, kur 'ligonis'. Ypač kai kalba apie raidos sutrikimus. Tokie vaikai atrodo sveiki kaip ir jų tėvai.
Iš kur jūs piktindamiesi žinote dėl ko piktinatės? Ar dėl sveiko, ar dėl ligonio? Štai kas man kelia klausimą
Ar tikitės, kad tėvai visais atvejais atsiprašinėdami puls sakyti "mano vaikas turi aspergerio sindromą", "mano vaikas autistas". Jei jie pasakys - palinguosim galvas ir sakysim: "vargšas..ligonis..ko norėt". Bet kodėl tėvai turi tiek atvirauti, kuo mes nusipelnome garbės žeminti ir skaudinti kitus žmones per jų vaikus? Kaip jiems gyventi, nueiti į bažnyčią su tuo vaikeliu, pramogauti, papietauti kavinėje visiems, kaip jiems tą vaiką 'intergruoti" tarp sveikųjų?
Man buvo gyvenime laikotarpis, kai supratau, kad problema tame, kad mes išvis nepakantūs vieni kitiems, mes iš esmės nemylintys, mums kliūna 'kitokie nei mes'. Jei mūsų vaikai tylūs, ramūs, mums kliūna aktyvesni ir dirglesni..jei mūsų vaikai labai išauklėti, mus labai papiktina koks 'nesusipratusio vaiko' akibrokštas..
Mane, gal labiau stebina pačių mamų požiūris: kad jau gink Dieve, niekas negali pasakyti nė žodžio apie jų vaikus.
Mano abu vaikai yra labai aktyvūs. Plius berniokai. Bet, kaip jau minėjau, mano mažylis yra tikras "velniuko" įsikūnijimas. Jau ko tik jis nėra pridaręs

(esu sustabdžiusi ir eismą, gan judrioje gatvėje, mat, jo didenybė buvo nusprendusi, kad šiuo metu gulės ant asfalto

) Visko, man yra tekę su juo. Ir sveikas vaikas. Bet... nepalieku aš visko, tai stebuklingai diagnozei, kad nu, jis aktyvus, jo amžius toks, jis nesupranta, t.t. ir pan. Sakau, jei jis kriokia viešoje vietoje, imu po pažastį ir tempiu į ramesnę ar nuošalesnę vietą. Juk, kai aplink mažiau žiūrovų tai ir pačiai su vaiku susitvarkyti lengviau.
Aš, manau, galėtų tas pats būti ir su ligoniukais vaikais. Juk, niekas nesako, užsidaryk ir sėdėk, niekur neik. Ir su ligoniu, ir su sveiku vaiku, viešumoje gali iškilti bet kokia problema. Svarbu, pačių tėvų požiūris į problemas ir bandymas jas spręsti.
Paskaičius šią temą, tai man piktos atrodo ne tos bobulytės, kurios kartais svetimą vaiką paauklėja, bet pačios mamos