Kai praeiviai auklėja jūsų vaiką, Kaip elgiatės?

pliusiukai-minusiukai, kampe stovejimas, grasinimas fizine bausme ir pati fizine bausme savo esme yra tos pacios rusies budai - manipuliavimas vaiko elgesiu - ir visi jie neveiksmingi.


sioje temoje nuolat isryskeja vienas motyvas - suaugusieji vaiko nelaiko asmeniu. tai pasireiskia ivairiais budais - nuo nepagarbos, zeminimo (kaip alfa), ignoravimo, abejingumo (kaip renax ar amitos pavyzdziuose) iki jausmu nepripazinimo (kaip senos pazistamos, alfos). demesys sutelkiamas i isorinius dalykus - elgesi, siekiama padaryti taip, kad vaiko elgesys butu "patogus" suaugusiems, taciau ignoruojama tai, kas svarbiausia - vaiko asmenybe, tai, ko plika akimi nematome - tai yra elgesio priezastys (pvz vaiko nesaugumas, kas daznai isoriskai pasireiskia kaip agresija - nes geriausia gynyba, kaip zinom, puolimas) ir elgesio manipuliavimo pasekmes (kaip suaugusiuju naudojamos priemones keisti vaiko elgesi atsiliepia vaiko asmenybei).

mano akimis, daug svarbiau uz ribu zinojima (kad perzengus riba laukia bausme) yra zinojimas, ka reiskia ta riba: juk paprastai perzenges riba padarai kazka tokio, kas kenkia, skaudina kitus asmenis. zinojimas, kad yra riba ir bus bausme, skatina vaika mastyti tik apie save - ir, neretai, ieskoti galimybiu apeiti ta riba nepastebetam, issisukti nuo bausmes. kita vertus, galvodamas tik apie save, kas jam bus, jei kazka padarys ar nepadarys, vaikas nebemasto apie tai, ka jo poelgis reiks kitiems. susirupines savimi, savo nauda ar kaip isvengti bausmes, vaikas praranda tikrasias moralines gaires, ar tikrai toks musu tikslas?



gerai, du teiginiai, kuris is ju "ad rem", kuris "ad hominem"?

pirmas: "tu esi pereksle vista!"
antras: "tu elgiesi kaip pereksle vista!"



kokio atsakymo tu tikiesi?

As ignoruoju ir esu abejinga Matyt savokas maisote

RAGNEZ, turiu tau puikių naujienų

Rašytinio įstatymo neradau. Pasiskambinau į vaikų liniją, ir man buvo paaiškinta, kad rašytinio įstatymo nėra. Yra tik tokios socialinės normos, kad vaikus auklėja tėvai.
Aptariau keletą pavyzdžių, tai pvz. jei vaikas yra crazy 2 periode, svetimiems geriau nesikišti. Jei, motina ar kitas suaugusysis ant vaiko šaukia, ir naudoja fizinę jėgą, tuomet privalu pranešti policijai ir įsikišti.
Jei vaikas, blogai elgiasi, pvz. tuom kenkdamas aplinką (kažką laužydamas, ir pan.) privalu apie tai pranešti vaiko tėvams ar globėjams.
Jei tėvai ignoruoja jo elgesį, ir gresia gyvybei pavojus, tuomet reikia skambinti į emergency pagalbos linijas. Bet, jei vaikas, kaip pavyzdys: laipioja ant jūsų tvoros, - tuomet reikia pranešti savivaldybei (jie turi plačias galias), kad savivaldybė atkreiptų tėvų dėmesį į vaiko elgesį.

Jūs, kaip nepažįstamasis neturi teisės kelti balso ant svetimo vaiko, grąsinti, gąsdinti jo, ar naudoti fizinį smurtą. Už tai galite būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Vaikas, turi teisę atsisakyti jūsų klausyti (t.y. nepažįstamojo), ignoruoti, nekreipti dėmesio. Ir, jis bus teisus, nes vėlgi yra nustatyta, kad kalbėtis su nepažįstamuoju yra nesaugu.

Šiaip, man nurodė, pasiskaityti čia: VAIKŲ TEISĖS UK, bet aš jau perskaičiau viską vakar, gal tau bus įdomu

ale kaip graziai tete buvo pamirstas
sunui tada buvo kazkur 5-6 metai, as pati apie ismaudyma suzinojau tik veliau ( ir visu smulkmenu nzn - vyras su sunumi detaliai situacijos nepasakojo, tik pati fakta apsviete, o kito zmogaus as neklausiau). O vyras gaves slapia vaika ji paprasciausiai tik perrenge. Beje vaikas tokiu elgesiu nesiskunde ir toliau bendravo kaip niekur nieko ( matyt buvo vertas ismaudymo ir "bausme" kad ir nespecialiai buvo parinkta taikliai - nors daug kas gal ir pasakytu, kad ne itin pedagogiskai).

Ragnez, brangioji, i veidrodi paziurek, kai kalbi apie neisaukletus. Nepyk, bet jau esi pakankamai didele, o ir sakyta ne karta- NEMANDAGU elgtis taip, kaip elgiesi Tu. NEGALIMA diskusijoje i klausima atsakyti klausimu. Tai yra dialogo abecele, pradinukai tai turi isikalti i galva- negali nei su draugais, nei su mokytojais, nei su mokiniais taip kalbeti. Tai yra arogancijos ir nepagarbos pasnekovui domonstravimas, totalus susireiksminimas. Tai yra ypac nemandagu. Jei taip kalbetu mano vaikai, tai tuojau pat bet kokie pokalbiai su jais butu nutraukti, keliautu i savo kambarius grazuoliai, o leidima islisti gautu tik tada, kai man paaiskintu, kodel nemandagu taip bendrauti. Ir prizadetu taip nebesielgti.

Kai sutinktu toki suaugusi zmogu realybeje, tai kaip imanoma as tokiu vengiu. Susireiksminimas, zinojimas kazkokiu "pasleptu, aukstesniu" tiesu, auklejimas visu is eiles (kolegu, virsininku, pavaldiniu, Europos Sajungos ir Anglijos karalienes) yra ypatingai nemalonios ir atstumiancios savybes. Sick and tired nuo tokiu persireiksminusiu personu.

Todel, jei nori manes kazko paklausti, subegiok gal prie to veidrodzio, pamastyk truputi, tada megink is naujo.

Pokalbi su Tavim baigiau siam kartui.

Limcamca, sutinku su viskuo, isskyrus tuos pliaukstelejimus per uzpakali. Bet kai pagalvoji, tai mano auklejimo metodai tokie, kad vaikai gal sutiktu juos pakeisti tais pliaukstelejimais. Nes tie pokalbiai begaliniai .

Vyras mane ka tik pavadino skruzdelyte-tauskalyte del sedejimo SM. Ar man jau nusisaut, neistverus patyciu, ar dar palaukt?

Papildyta:

Tik abejingas zmogas gali riktelt ant silnesni musanciu bernu. O neabejinas tyliai mandagiai pratars: Atsiprasau, gerbiamieji berniukai, musu gyvenimo geles, tikslas ir kelias, gal malonetumet, prasau, eiti pastatyti legu pili ar nupiesti kokia gele geriau.

Bet reikia labai mandagiai ir labai labai tyliai sakyti, kad nieks neisgirstu, nes jei isgirs, tai gali susinervinti. O vaikuciams nervintis negalima.

[quote=ragnez,2009 09 05, 15:28]
pliusiukai-minusiukai, kampe stovejimas, grasinimas fizine bausme ir pati fizine bausme savo esme yra tos pacios rusies budai - manipuliavimas vaiko elgesiu - ir visi jie neveiksmingi.
sioje temoje nuolat isryskeja vienas motyvas - suaugusieji vaiko nelaiko asmeniu. tai pasireiskia ivairiais budais - nuo nepagarbos, zeminimo (kaip alfa), ignoravimo, abejingumo (kaip renax ar amitos pavyzdziuose) iki jausmu nepripazinimo (kaip senos pazistamos, alfos). demesys sutelkiamas i isorinius dalykus - elgesi, siekiama padaryti taip, kad vaiko elgesys butu "patogus" suaugusiems, taciau ignoruojama tai, kas svarbiausia - vaiko asmenybe, tai, ko plika akimi nematome - tai yra elgesio priezastys (pvz vaiko nesaugumas, kas daznai isoriskai pasireiskia kaip agresija - nes geriausia gynyba, kaip zinom, puolimas) ir elgesio manipuliavimo pasekmes (kaip suaugusiuju naudojamos priemones keisti vaiko elgesi atsiliepia vaiko asmenybei).

mano akimis, daug svarbiau uz ribu zinojima (kad perzengus riba laukia bausme) yra zinojimas, ka reiskia ta riba: juk paprastai perzenges riba padarai kazka tokio, kas kenkia, skaudina kitus asmenis. zinojimas, kad yra riba ir bus bausme, skatina vaika mastyti tik apie save - ir, neretai, ieskoti galimybiu apeiti ta riba nepastebetam, issisukti nuo bausmes. kita vertus, galvodamas tik apie save, kas jam bus, jei kazka padarys ar nepadarys, vaikas nebemasto apie tai, ka jo poelgis reiks kitiems. susirupines savimi, savo nauda ar kaip isvengti bausmes, vaikas praranda tikrasias moralines gaires, ar tikrai toks musu tikslas?
gerai, du teiginiai, kuris is ju "ad rem", kuris "ad hominem"?



O tai kuo pasireiskia tas vaiko laikymas asmeniu? Kad vaikui nuo mazu dienu diegiama, jog yra ne tik ''noriu-nenoriu'',bet ir ''reikia'', tai vadinasi cia jau busimos asmenybes zlugdymas? Ir kaip mano ir renax atvejuose reikejo neabejingai reaguoti? Paglostyti ar pasekti pasakele? beje, man arciau prie dusios sena gera patarle: mylek vaika kaip dusia, bet lenk kaip grusia(t.y. kriause, ) Aisku tas lenkimas tai ne fizine prasme turimas omeny. Nu dabar galit pult mane vaiku teisiu gynejos

Pirmiausia tu man mėstelk apibrėžimą, kas yra žmogaus asmenybė? Nes aš ją kažkaip gal kitaip suprantu ir vaikas čia ne prie ko? Vaikas dar nėra jokia asmenybė. Jis ja taps pamažu , tėvų, aplinkos pagalba. Maceina,,Kiekvienas žmogus yra asmuo, bet ne kiekvienas yra asmenybė,,
Nereikia jau trimečio laikyt asmenybė, jei laikote tai darote klaidą. Asmenybe jis taps kada nors su mūsų pagalba, o gal ir netaps, jei klaidingai auklėsime ir įdiegsime vertybes.

Dar dėl to tyčiojimosi, na sakėte ,kad blogai, tos pajuokos iš vaiko. Tai aš ją irgi taikau, labai gerai veikia. Tai nėra joks žeminimas, tai kaip ir juoko forma, bet pataikai en kur reikia.
Susibara paauglys sūnus su nediduke dukra Na aišku, kad jis jau didelis ir na ne jam ten kažkas skirta, ar pagaliau galėtų nelysti ten kažkur, sakau vyrui, oi pas mus du mažiukai auga , vienas šešių, kitas trijų. Aišku, šešių dukra, o jau tas trijų tai jis tipo, tas aišku nenusileis, nu ir gerai būsiu trijų pareiškia, ar galiu dabar to ir to, nu sakau aišku mažiuk mano gali, tas griebia, bet taip tarp kitko sakau -žinok trimetis motorolerio tai nevairuoja (iškyla grėsmė negauti pas draugus važiuot krepšinio žaist vakarais). Aha tada jau to dalyko dėl ko pukštavo nereikia iš kart. Tiesiog su ,,pasityčiojimu,, parodau, kad na negali visko turėti ir norėti, reikia atsižvelgti į amžių, lytį ir t.t. Jei esi paauglys turi atsiasakyti kažko kas galima mažiukui, arba leistina, jei jau nori būt mažiuku, oi prašom, bet tokių dalykų kur skirta paaugliui negausi.

Kas rezia aki teoriju myletoju postuose, tai ju poziuris i vaika, kaip i kvailoka sutverima, gyvenanti skurdzioje dvimateje erdveje ir turinti kilkes operatyvine atminti. Jiems negalima pasakyti- mars i savo kambari, kai jie trecia karta meta kamuoli i langa (nors po pirmo karto jiems buvo paaiskinta, kodel to negalima daryti, o po antro perspeta apie pasekmes). Nes jie gi visiski dundukai, nesusivokiantys, neprotaujantys. O jei juos nubausi, tai savo kambaryje jie tik ir galvos apie tai, kaip daugiau niekada gyvenime negrizti i savo kambari , nes visa kita negriztamai is atminties dinge, vaizduotes nulis, fantazijos nulis, gebejimo mastyti nulis.

Ir panasus poziuris i pasnekovus, i visa likusi pasauli. Kaip i minia dvimaciu personu. Vienoje lentynoje padeta alfa, nieko daugiau nedaranti, tik besityciojanti is vaiku; kitoje sedi siaubune, kuri vaikus musa, ji net nemoka su vaikais kalbeti, tiesa, zino viena zodi- dirzas; o dar kitoje lentynoj sedi lengvai kontuzyta, kuri nemato vaiku, nieks jai nerupi. Tik labai nesaugus, kompleksuoti suauge gali taip mastyti. Nes toks pasaulis, kur jie patys protingiausi ir graziausiai besielgiantys, jiems atrodo saugesnis.

Tai kur cia ta pagarba vaikui, leiskit paklausti. Laikyti ji kvaileliu, proteliu, mazesniu uz triusio, - cia pagarba? Apie pasnekovus tai jau neklausiu- nereikia noreti visko iskart.

Ir dar vienas dalyka pastebejau. Kai tokios temos buna, kai isklausinejame, kaip kas drausmintu vaikus, stengtusi itakoti ju elgesi, kai visos papasakoja apie savo "slaptus ginklus", tada didziosios teoretikes pareiskia: o as- ne tokia, as esu labai gera ir mylinti mama, ir dar labai daug knygu skaitau ir i teatra vaikstau, as tai ateiciau ir apsikabinciau savo vaika, pabuciuociau ir paklausciau, o kaip tau sekasi.

Griuk negyvas. Nei alfa, nei renax, nei Limcamca, nei sena pazistama gyvenime nera vaiku apsikabinus ir pabuciavus, o jau apie kasdieni pasimylavima tai siukstu- ninini, mes gi tik tyciojames, rekiam, musam ir ignoruojam.

o jūs šitaip elgiatės su svetimais vaikais

nes tema būtent, apie tai

Cia dar vienas anachronizmas. Myleti savus ir svetimus vienodai.

Atsakau: ne, as nesielgiu su svetimais vakais taip, kaip su savais. Savo vaikus myliu, na, mano brolio, sese vaikus myliu, kai kurie pazistami vaikai man mieli. O vat nepazistami ir man nemieli vaikai is esmes tai man nerupi.

O jus savo vyra mylit? O kitus? O kodel ne lygiai taip pat? Kodel neismyluojat, neisbuciuojat ir t.t.?

O gal isbuciuojat ir t.t.?

Jau nieks manes SM nebenustebintu...

oi, tikrai ne.

Tai atsiprasau, ne taip supratau. Nes Rasma ir ragnez megejos paklausti, ar as su savais taip pat elgciaus. Maniau, viena shaika jus. Atsiprasau.