Mikčiojimas

Mano dukrytei dabar 2,6 m. Ji labai anksti pradėjo kalbėti. Būdama 2 metų jau žinojo daug eilėraščių (galėjo visiem padeklamuoti Kalėdų proga), dainelių, pažino visas spalvas, skaičiavo iki 10, laisvai ir sklandžiai kalbėjo sakiniais, uždavinėjo klausimus ir t.t. Vienu žodžiu kuo toliau, tuo geriau, sakiniai darėsi vis protingesni. Žinoma, kai kuriuos garsus ji tarė netaisyklingai, bet be užsikirtimšų, pvz.: tlaktolius (traktorius), ziurėk (žiurėk) ir t.t. Mes po truputį (žaidimo forma) ją mokėm tarti taisyklingai ir šiuos žodžius. Traktorių išmoko taisiklingai pasakyti gan greitai, ebt viskas prasidėjo nuo TELEFONO. Pvz ji sakydavo balatonas, mes jai atsakydavom "taigi tu moki ištarti TELEtabiai, tai sakyk TELEfonas, o ne balatonas", o ji vistiek "balatonas". Tada mes ją pamokėm sakyti iš lėto, skiemenim te-le-fo-nas, tada jai pavyko, mes paplojom, ji liko patenkinta ir mes jau buvom bepamirštą tą, kaip mums atrodė, nekaltą žaidimą. Bet po kiek laiko pastebėjom, kad ties visais sunkesniais žodžiais ji stabtelna, pagalvoja ir lėtai jį skiemenimis pasako. Dar po kiek laiko ji jau pradėjo skiemenuoti beveik visus žodžius O viena rytą atsikėlus pradėjo mikčioti (daug kartų sako tą patį skiemenį), dažniausiai stringa ties pirmu skiemeniu. Pvz: žžžžžž-žiūūū-rėk kkko-ko-ks paukščiukas. Net seniai žinomus žodžiu pradėjo mikčioti. Pvz žodį MAMA, sako ma-ma-ma-ma-ma- mama.
Pradžioj kai ji pradėjo lėtai skiemenuoti, mes jai sakydavom :"dukryte, taigi tu taip gražiai kalbi, kalbėk greitai, nereikia lėtai" Po to bandėm nekreipt dėmesio ir visai nieko nekalbėt apie jos kalbą jai girdint, bet kuo toliau tuo labiau ji mikčioja Jau 3 savaitės.
Kaip mums elgtis? Bijau, kad tai netaptų jos įpročiu ir kad po to dar sunkiau nebūtų. Užsirašėm pas logopeda birželio 16 d., bet bijau, kad čia psichologinės problemos

Jeigu ieskome psichologiniu priezasciu, tai turetu buti buvusi kokia nors traumuojanti situacija, del kurios vaikas pradejo mikcioti (ar vyko kas nors gasdinancio, netiketo pries tris savaites?). Panasiau, kad vaikas ismoko sakyti skiemenimis ir jai patiko. Gal pajaute Jusu susidomejima ja, kai mergaite sako ta pati skiemeni daug kartu. Ar jauciate, kad ji nori zodi pasakyti greit, bet jai neiseina (taip daro mikciojantys vaikai), ar ji taip sako zodzius uzsikirsdama, ir jai tai patinka. Bet kuriuo atveju, labai gerai, kad Jus is karto kreipiates pas logopeda. Kai tevai anksti kreipiasi, dauguma problemu yra issprendziamos.

Sveikutė, Rebeka
Mes irgi susidūrem su mikčiojimu, tik manasis pradėjo mikčioti ūmiai (tiesiog vieną rytą atsikėlęs) . Jeigu esate Kaune, galėčiau parekomenduoti šioje srityje besispecializuojančią logopedę. Dar pakankamai daug ir naudingos informacijos galima rasti Internete adresu: http://www.mikciojimas.tai.lt/
Sėkmės jums įveikiant savo nesklandumus.

Sveikos,
mano dukrytei 4 metukai. Jau tris savaites ji mikcioja - kelis kartus pakartoja visa skiemeni. Siaip ji neistaria daug raidziu, tai darzelyje eme lankytis pas logopeda. Ar tai negali buti lankymosi pas logopeda pasekmes? I darzeli eina noriai, kitokiu stresu irgi lygtai nebuvo. esu pasimetusi. Laukti, ar kreiptis i gydytojus?

Man atrodo, kad gali. Jei logopede kalba su vaiku tardama skiemenis, vaikas tieiog kartoja taip, kaip ismoko. Pirmiausia paklauskite logopedes, ka ji galvoja.

Jei vaikas mikcioja, problema ne visada logopedas gali isspresti. Jei lankantis pas logopeda mikciojimas nepraeina, reiktu kreiptis psichologo konsultacijai.

Aciu. Atrodo galiu lengviau atsikvepti .Mano mazoji dar kartais kertasi, bet jau mikcioti apstojo. Buvau persigandusi

mano trimetis eme labai mikcioti, mikciojo apie menesi, neurologe jokios problemos nerado... mazdaug po menesio mikciojimas beveik dingo. o praejus dar mazdaug menesiui mikciojimas vel atsinaujino, vis stiprejo, dabar vel mazeja. kodel taip yra? pradejus mikcioti emiau duoti 'melissal' sirupeli, maniau nuo jo praejo,bet jis vis dar duodavau, taip ji begeriant vel mikciojimas prasidejo...
ka patartumet?
aciu

Aš ne psichologė ir ne logopedė , aš tik mama, turinti panašių problemų, gal būt mano pasisakyme nebus vertingų žinių, bet aš galiu pasidalinti savo patirtimi.
Mano mažiukas pradėjo mikčioti, kai jam buvo 2,6 m., nors dar šnekejo nedaug, bet tiesiog staiga pradejo labai užsikirtinėti. Traumų, kurios stipriai išgąsdintų tikrai nebuvo. Pastebėjau tik kad jis labai jautrus vaikas. Nieko nelaukdami kreipėmės į specialistus. Vežiojome jį į psichologinį-pedagoginį centrą. Su juo dirbo logopedas, psichologas ir pedagogas, taip pat apžiūrėjo neurologas. Ypatingų susirgimų aišku nerado, tačiau išmokė labai atidžiai stebėti vaiko nuotaikas, patirtį, jo jausmus po reikšmingų įvykių, susijaudinimo momentus ir pan. Dabar mano mažyliui žymiai geriau. Aišku jam būdingi pagerėjimo ir pablogėjimo periodai. Manau per du metus mes pasiekėme daug, sunkesnio mikčiojimo periodai trumpėja, o laikas kai jis beveik neužsikerta ilgėja
Šiuo metu jis lanko logopedinę grupę darželyje, su juo nuolat dirba logopedas. Mano vaikas labai jautrus, todėl mikčiojimas jam dažniausiai pasireiškia po didesnio streso, bet nebūtinai iš karto, kartais net po kiek laiko. Kai tik pradeda užsikirtinėti, tai pradedu atrinkinėti įvykius, kurie įvyko prieš kelias dienas ar savaitę... Tada stengiamės kad jis jaustųsi kuo saugesnis ir ramesnis. taip pat mokom jį pasitikėti savimi.... Logopedė sako, kad pamažu šią bėdą jis turėtų išaugti ir aš labai tikiuosi, kad taip bus
Tai va tiek iš patirties....

Labai vertingas Jusu patyrimas. Is tikruju, svarbu stebeti vaiko reakcijas, nuotaikas, elgesi, pagalvoti apie ivykius su kuriais vaikas susiduria, tada galima daug daugiau suprasti, kodel tai pradeda mikcioti, tai liaujasi. Tevams patiems vieniems gali buti sunkiau suprasti (daznai tevai sako, kad ne i galva neatejo, kad koks nors ivykis galejo taip paveikti vaika), psichologai gali padeti atkreipti demesi i kai kuriuos dalykus.

aciu, kad patariate maniskis tikrai jautruolis, ta zinau ir saugoju, bet kokios ribos to 'saugojimo'? as iki 3 metu buvau su juo, dabar dirbu, i darzeli neina, nes nenori, buna su mociute, nes pats taip nusprende. labai daug namie zaidzia pats vienas, dazniausiai net i lauka nenori eiti, niekur, nori tik buti namie ir zaisti... ir visada sako, kad nori tik mamytes, na ka as galiu padaryti negi antra leliuka konstruoti ir vel namie buti kitos iseities nematau

Panasia tema as specialiai sukuriau mamoms,kuriu mazuciukai turi mikciojimo beda.Mano mazylio istorija labai panasi i jusu-jautrus,anksti emes kalbeti,protingas ir tt.Viena diena,parejes is darzelio ,vaikas eme mikcioti-staiga,netiketai.Sokas mums neapsakomas,nes musu tetis turi sia beda.Kaip logopedai teigia-ji nepagydoma,juolab tetis "mikcius" .Pripazinkime,si beda yra didziule,zmones LT nepriima i darba nei vairuotoju,nei brigadininku,na nebent paprastu darbininku.Uzsienyje jiems skiriamas invalidumas.
Siauliuose man rekomendavo neuropatologe prof.Daulenskiene.Gydytoja nustate tai,kad vaikas patyre stresa darzelyje,primygtinai pareikalavo pakeisti aplinka.Ka mes ir padareme.Prirase Tianci calcio ir dar vienu vaistuku misini.Ivairiu pratimu,masazu. Tam reikalingas didelis jusu supratimas ir kantrybe.Kai vaikas kalba nepertraukinekite,netaisykite jo kalbos,neliepkite skiemenuoti.Kol ieskosite gero specialisto,vakarais masazuodamos po viena pirsteli linkekite jiems "labos nakties",kurkite ivaius personazus,kad vaikas prie to priprastu.Tai labai padeda -patikekite.
Geriant vaistukus pasijuto paumejimas,bet mes zinojome ,kad tai tik i gera-veikia vaistai.Viso to deka musu mazylis jau keturi metai nebemikcioja.Zemai lenkiu savo galva pries sia profesore,nuostabesnio zmogaus nesu sutikusi.Tad labai atsiprasau gerb .psichologes ir noriu pasakyti,kad mielos mamos,ieskokite ne psichologu ir logopedu,o kompetetingu neuropatologu pagalbos.Sekmes!
Papildyta:
Ir dar,ar pastebejote,kad jusu vaikas prakaituoja-vos pajudejes,miegant?Negirdykite raminamaisiais,jis bus mieguistas.Paskaitykite apie Tianshi kalci.As tos firmos nereklamuoju,bet patariu,domekites ivairia info ir tikekite tuom ka darote.Retai kada vaikai isauga,jie tokie lieka visa gyvenima,jei jus nesiimsite jokiu priemoniu , lauksite stebuklo.Mano vyro tevai lauke sio stebuklo,logopedai,psichologai bejegiai,zmogus nelaimingas..Psichologas gali patarti kaip susidraugauti su sia beda...
PS.Atleiskite,kad as tokia ikyri,bet labai noriu padeti jusu mazyliams nors kazkokia info,nes si tema man labai aktuali.

Aš irgi galiu šį tą iš patirties pasakyti, tik ne mano vaikas mikčioja, o aš pati. Na, bent jau anksčiau tikrai smarkiai.
Viskas užeidavo periodais - tai gana normaliai kalbu, tai net atsakinėti mokykloje negaliu savaitę dvi, norint ištarti kažką gerklę spazmai užima, ir viskas. Pradinėje mokykloje dėl stipraus mikčiojimo lankiausi pas vaikų psichiatrę, iki šiol naudojuosi jos metodika (išmokinkite vaikučius, jiems bus daug lengviau): visų pirma, reikia neskubėti kalbėti, įkvėpti oro ir tarti žodžius tarsi tą orą išpučiant. Antra, jeigu vaikas didesnis, pasiūlykite jam pirštais kalbant mušti žodžių skiemenis - t.y. įsidedi ranką į kišenę ir "barbeni" sau pirštais viską, ką sakai: taip nukreipiamas dėmesys nuo paties žodžio tarimo, dėl jo nebesijaudinama, ir tada, aišku, kalbėti pasidaro daug lengviau