Angelėlių mamyčių svetainė

sveika sugryzusi sandrynja

, geriau ir nepasakytum zmogus. As skaitydama dar prisiminiau Egziuperi mazojo princo istrauka... tik siek tiek parfrazuosiu " ir kai praeis liudesys, liudesys visada praeina, tu dziaugsies, kad ja pazinojai..."
Papildyta:


o jus ziuriu idealia pora sukure, vezys ir jautis pagal visus horoskopus ideali pora .
Nudziuginai as irgi jautis, gal tas geras metas ir manes neaplenks

O del darbo tai manau isibegesi po truputuka
Papildyta:
Rugseje sekmes isleidziant vyra i mokslus

Deima laikom kumstukus uz tavo pirma diena darbelyje

Vaivos juosta-saunuole tavo miglute

BIM- as jauciuosi neblogai, bent is fizines puses, o su smegenelem tai kartais pykstuosi

tikios ir dvasine puse tavo susitvarkis neuzilgo ir gal visdelto risis pastojimui

STT, gražią temelę sukūrei. Ir sveikinu su maloniom atostogom.

Šiandien per TV rodė kažkokį serialą, kur mirė mergytė, prieš laiką gimusi. Mama ėjo laidotuvėms pirkti jai drabužėlių, tai pardavėja jai dar vis įkyriai siūlė vežimėlį, lovytę, vonelę... Nesusiprato, kol mama pati pasakė, kad šitų daiktų jai niekad jau nebereikės...
Atminty man iškilo panašus vaizdas: pirkau Aliuko laidotuvėms jam kostiumėlį, batukus, o prie jokio kostiumo nebuvo didelės beretės (dėl ligos mano sūnelio pasidarė labai didelė galvytė, jis visai nupliko, buvo daug operacijų randų, todėl būtinai norėjau kepurytės...) Irgi turėjau pasakyt, kam perku: tada pardavėja nusegė kepurytę nuo kito vaikiško komplektėlio... Atrodė mano Aliukas toks didelis su tuo kostiumu... O Martynas sakė: "Mama, kokie gražūs Aliuko batukai - ir aš tokių noriu..." Net širdį tada pervėrė...
Šiandien sunku sieloje... Jau daugiau kaip dveji metai praėjo, o aš Aliuko nei kartelio nesusapnavau... Ir šiaip...
Bandėm šiandien sumažinti Martyno žaislų kiekį: norėjau atrinkti tuos, su kuriais jis jau nebežaidžia, ir atiduoti vaikams, kuriems jų labiau reikia. Nu, nerealiai jau namie tų žaislų prisikaupė: liko viskas, kas Aliukui priklausė, ką gavo ligoninėje dovanų per pusantrų metų (šitie supakuoti, paslėpti, bet dar niekam neatiduoti - per skaudu kol kas). Martyną tuomet matydavau tik savaitgaliais, tai kaskart namo iš ligoninės grįždavau su nauju žaisliuku jam: matyt, nesąmomingai norėjau jam "kompensuoti" savo nebuvimą su juo... Žinojau, kad negerai, bet nieko negalėjau padaryt...
Rinkom, rinkom tuos žaislus, jau kažką atrinkom lyg ir atiduot, o jis sako: "Mamyt, o juk gali broliui prireikt, jei pirksim brolį"...
Žinot, merginos, mes tyliai "bandėm", nesisaugojom jau ilgą laiką - ir nieko nėra... Specialiai nedarėm, bet... Tai man ir dėl to dar liūdna: jei reikės laukti kokius aštuonis metus, kaip kad pirmą "gaminom", tai jau busim ne tėvai, o diedukai... O greičiausiai išvis nieko nesigaus...
Neseniai kalbėjau su mama. Ji klausė, ar daugiau vaikų neplanuojam. Pasakiau, bus kaip bus. Tai ji pasakė: jei sužinočiau, kad kas iš vaikų (mes trise pas ją) laukiasi, širdis neišlaikytų... Tai aš iš anksto apsisprendžiau: jei kas gausis, ji nežinos iki pat pabaigos... Gerai, kad net Druskininkuose gyvena. Kadangi aš stora (ūgis - 168, svoris - 76 kg), per nėštumus priaugau atitinkamai 8 ir 7 kg, tai galima tą nėštumą būtų ir paslėpti - juolab kad matomės su mama kartais kas kokius tris mėnesius, nors kalbamės beveik kasdien.
Na, perskaičiusi šituos savo pamąstymus, sprendžiu, kad leliuko aš dar visgi norėčiau... Bet didelių iliuzijų neturiu...
Papildyta:
O dabar, kad nebūtų taip liūdna:

Važiuojam vakar su Martynu į miestą (kol tėtis namie grindis tvarko), tai jis ir sako:
- Mama, o kada mano kambary remontą darysim?
- Kitąmet, prieš mokyklą. Sutvarkysim grindis, nupirksim naujus baldelius tau mokyklai.
- Bet aš pats viską išsirinksiu. Noriu, kad grindis mano kambary išklijuotumėte tais tapetais, kur kaip medinės grindys atrodo.
- ???
- Nu tai tie, kur parduotuvėj visi matėm...
Išsiaiškinom, kad jis matė linoleumą, kuris kaip medinės grindys atrodė...

Rugiaveide, nezinau net ka pasakyt, o gal ir nereikia nieko sakyt. Laikykis

As tik apie ta storuma biski. Mano ugis kaip tavo, tai jei sverciau 76 kg, jausciausi plona

[quote=bicė,2008 08 31, 22:54]
sveika sugryzusi sandrynja

, geriau ir nepasakytum zmogus. As skaitydama dar prisiminiau Egziuperi mazojo princo istrauka... tik siek tiek parfrazuosiu " ir kai praeis liudesys, liudesys visada praeina, tu dziaugsies, kad ja pazinojai..."
Papildyta:
Geri zodziai, bice. Is tikruju, liudesys aisku dar nepraejo, bet as ir po mazyles isejimo galvojau, kad gerai, kad nors keturis menesius galejau dziaugtis savo mazule, kad galejau pazint ja, ir atiduot visa save, visa savo meile Jai. Kad ir trumpai...

Bim su vestuvių metinėm
Papildyta:

naujiena, gal pagaliau pavyks teises išlaikyti
Sėkmės rytoj darbe
Ir tau Deima rytoj sėkmės darbe

Laikykis Rugiaveide
Per 10 metų ir aš tik vieną kartą dukrytę sapnavau. Tik save raminu kad ko gero jai viskas ten gerai, kad viską padariau kai ji gyva buvo, visą savo meilę jai daviau (nors širdį kartais kaip kirminas kaltės jausmas griaužia). O jei ir susapnuočiau jaučiu mano siela jos nebegalėtų paleisti...
Nenusimink Rugiaveide stebuklas kartais ateina netikėtai, kai mažiausiai to tikiesi.

Labas mergaitės

Kadangi man liūdna, tai nieko daug nerašysiu Noriu pasveikinti visas su rugsėjo 1-ąja Kažkokia sentimentali man ši šventė patapo, kuo niekad nebūčiau patikėjusi būdama moksleive Gražios saulėtos dienelės visoms

Labas rytelis visoms . Ir man labai liudna siandien. Ryt mano mazuliu gimtadienis .
Su rugsejo pirmaja jus mergaiciukes . Grazios sventes kam ji bus, o kitoms siaip, grazios dieneles

Sveikutes

Rugiaveide, ateina dienos liūdnos kai niekas nedžiugina ir išeina.. prisiminimai lieka ir jie neišblės niekada... svarbiausia, kad jie liktų gražūs ilgesingi, nors ir skaudūs, bet jie mūsų gyvenimo dalis... laikykis...

Sandrynja, sveikute pargrįžus

mergytės darbininkės - sėkmės darbukuose pirmas dieneles.
vaikučiai - su rugsėjo pirmąją

man sunku... nuvežiau zuikį į daržiuką ir palikau... pirmąkart pati.... kokie durni ir tušti namai, pasikviečiau draugę su dukra, laukiu...
jam tai gerai, pasiliko, sakė važiuok, o man taip liūdna,,, koks jis jau didelis... užaugo... kai vesiu į mokyklą matyt krokodilo ašarom žliumbsiu....

Mano mergyciu metines irgi arteja.. Deja, man neliko net puseles..
Sianakt nemalonu sapna sapnavau. Sapnavau, kad nusipirkau Maximoj gele vazone. Su tokiais nei stambiais, nei nestambiais ziedais.. Ta gele vadinosi: "Uzaugink pats". Man geles grazios, bet ju niekad neauginciau, nes man jos sunyksta.. Taigi, auga ta mano gele sapne.. Deja, po kiek laiko ziuriu, kad tik trys stiebai beliko ir tai nekokie. Staiga, pastebejau, kad vazone zeme kruta.. Pasiziuriu: ziurke islenda. Idemiau paziuriu: kazkas dar kruta.. Pamatau juoda gyvuneli, vyras sako: "sermuonelis". Baisiausia sapno dalis, kad turiu nuzudyti ta ziurke.. Geda, bet taip ir padariau Tada vyras sako, kad reikia nuzudyti ir ta juoda padareli, o man taip jo gaila.. Tikrai nezudysiu, pagalvojau.. Vyras liepe neliest, nes gali ikasti. Bet pajutau, kad neikas.. Paglosciau, toks meilutis, kaip katinas.. Vyrui sakau, kad paliksim jo mamai, nes mums seimininke neleidzia bute gyvunu laikyti. Taigi, palikom ta gyvuna jo mamai, kad taip anuko nesiilgetu, kuris nedaznai pas ja lankosi .. Toks siurpus sapnas.. Ypac ta ziurke neiseina is galvos. Siaubas kazkoks. Kaip merginos interpretuotum si mano sapna?

Papildyta:
Manes irgi laukia sunki dienele: rugsejo 4 d. Maniskis zingsniuos i paruosiamaja klase.. Nerimauju labai, net pasiimsiu puse dienos laisvos, jei tik duos man ja.. Dar taip nesijaudinciau, jei ten butu lietuviska klase. Deja, eis su prancuzakalbiais. O prancuziskai moka tik Merci ir Bonjour. Labai tikiuosi, kad nors vienas lietuviukas bus.. O tai bus asaru pakalne rytais, jei bus tik prancuziukai..

Pamenu kai as savo pilieti isleidau i darzeli, tai irgi zliubiau krokodilo asarelem, o jis sau laimingas nuzingsniavo Prireike laiko kol as apsiraminau. Taip jau yra, mes jaudinames daugiau nei musu vaikai . O kai mano bernzelis i pirma klase zygiavo, tai as ligoninej gulejau ir mano mazyles dar abi buvo pilvelyje. Verkiau ir ta rugsejo pirmaja, nes negalejau but su sunum, o jis toks maminukas . Tai siemet atsigriebsiu, zygiuojam i mokykla visi, net ir mazoji . Mano aukletiniai jau desimtokai, tai bus malonu matyt juos tokius isaugusius .
STT, nesijaudink, apsiprasi su tuo, kad jau reik paleist savo vaikuti, apsiraminsi ir pati pailsesi ir vaikas igis naujos patirties. Auksciau nosi, mamyt .
Antuke, mano angelelis irgi buvo vardu Mildute Laikykis, brangioji.