Nomeda111.inok, maniskis irgi su simboliais, prekiniais zenklais po siai dienai draugauja, puiki vaizdine atmintis, veida irgi atsukinedavo, noredamas, kad su juo albetum, atkreiptum demesi..ahoclaliju nebuvo, bet pvz, pakartoti jam budavo sunku, pradzioje manau tai buvo isdidumas (kam kartot jei as zinau

) paskui isitraukdavo i zaidima, kartodavo, bet is naujo paklaustas..vel negaledavo apsakyti, nes zodynas buvo pasyvus, o istraukti i aktyvia busnea..jau sudetinga, nes ir istarti ir isgirsti reikia teisingai...manau ir taviskis kaupia dabar pasyvu zodyna ir bando ji istraukti..o logopede istrauks is jo per tas echolalijas...
pas musvo net nezinau, nu gal ne echolalija, nes labai vietoje panaudodavo ismoktas frazes..pvz.
mano vyras buna pasigauna kokiu fraziu ir jas naudoja pvz. prabangus, dvasingas ar priezodi nuostabu.
Vaikas buvo 2 metuku ir mes paslepeme ciulptuka. jis kniauke, niurzgejo, verke..matom, kad nieko nebus tokiu budu, reikia, akd suvoktu, jog jau viskas bus su ciulptuku ir ta nakti jam atidavem ciulptuka...vaikas isidejo i burna, paciulpe pacile ir sako: pambangus tutis (prabangus tutis)

ir tokiu fraziu jis daug pasakydavo, bet kadangi jis pats savo kalbos sistemos netuejo, tai naudodavo ismoktas ir labai vietoje, kartais su geru jumoro jausmu.