Daiktai antram vaikui

va iškilo toks klausimas -- ar antrajam vaikučiui perkate naujus daiktus (drabužius, žaislus, baldus), ar teninkatės tuo, ką išaugo vyresnėlis?
pati buvau antras vaikas, ir man visi rūbai tekdavo išaugti sesės, naujus labai retai gaudavau ir jaučiau neteisybę. o dabar galvoju -- nuo sūnaus atlikę tiek visokių daiktų, kad antrajam gimus, naujų pirkt nelabai apsimoka.
kol kūdikis -- tai aišku jam svarbu nebus, kokiais šliaužtais bus aprengtas, ir ant kokio šikpuodžio pasodintas. o kaip elgtis vėliau? ar tokius daiktus, kaip pvz. dviratukas atiduoti išaugtą brolio, ar pirkt naują?

Juk galima daug ka parduoti, o veliau nusipirkti nuaja viska vel tik reikia uzsiimti jei pati jautete nuoskauda, tai nedarykite tos pacios klaidos
kadangi as esu vyriausia, tai man nebuvo aktualu

na, tarp vaikų bus skirtumas mažas. Tvarkingai kroviau pirmojo daiktaus ir laikiau antrajam. tiesa ne viską, bet didžiąją daugumą. Leliukui tikria bus dzin, o kai bus vyrenis, žiūrėsim. Realiai nematau problemos. Nors pati neturėjau vyresnės sesės, bet turėjau kieno rūbus nešioti ir nemačiau tame problemos. Priešingai, gavusi kai kuriuos jaučiausi krūta Planuoju dalį palikt pirmojo, dalį pirkti.

nu tada kitokie laikai buvo. labai abydna būdavo, kad kai sesei ko nors reikdavo, ją vesdavosi į parduotuves, pas siuvėjas, o jei man, tai ištraukdavo iš spintos gilumos, kažką paraukdavo, kažką prilenkdavo -- ir turėkis.
dabar tai drabužių nekaupiu, nelopau, neadau -- jei prarado prekinę išvaizdą, negailestingai išmetu po velnių. dėl to antram vaikui neteks to patirt. tik va ką daryt su tokiais, kokie gal vieną-du kartus apsivilkti, bet jau nebetinka. užsiiminėti pardavinėjimu ar atiduoti į labdarą, o paskui iš naujo pirkti gal tokius pačius -- nu nelabai praktiška logika.
tai todėl man ir įdomu, kas po keletą vaikų turi -- kaip jūs elgiatės ir kaip vaikai reaguoja?

jeigu rūbelis geras, vilktas vos du tris kartus, kam ji mest. Palaikyk, susigadys. Na, po namus sutrins. Be to, juk galima ir vaikui pasakyt, kad šis rūbelis koks nors ypatingas, specialiai saugotas ir pan. Kai bus mažuliukas, juk tikrai tam reikšmės nesuteiks. Suteiks tada, kai ims suprasti, kai paaugs. Tada galima žiūrėt, kaip vaikas reaguoja, ką sako ir jaučiasi. matysi, kad vaikui nepatinka - užlaikytus rūbelius padovanosi, atiduosi, parduosi. Vaiko nuomonės atsiklausi.

Tarp maniškių penkerių metų skyrtumas,bet kai kuriuos rubelius aš pasilikau.
Nemanau,kad namuose vaikui turėtu didelės reikšmės ką devėti

As graziausius ir labai nedaug nesiotus,neutraliu spalvu dedu dezen ir palieku antrajam .Prastesnius atiduodu,vidutinius parduodu .
O,kad maziukas nesios tik vyresnelio rubelius,manau,is tiesu nesazininga ir vaikui nemaza nuoskauda turi palikti .

kaip dėl drabužių, tai jau sakiau -- daug prikaupus neturiu, tai vistiek reiks pirkt. bet yra visokie kitokie daiktai -- puodukai, lėkštutės, lemputės, baldeliai, žaidimų technika. kaip elgiatės su tais?

Jei tai geras daiktas, nenunesiotas palikciau antrajam. Nors ir auginu porele, bet keleta rubu mano mazius nesioja dukrytes isautu, golfai, treningai. Nematau tame problemu Aisku, kai paaugs tuomet to stengsimes isvengt, bet dabar kol mazi i kiema pats tas

pas mane vis kitaip, nei pas visus žmones
pirmagimiui kūdikėliui rengiau visokius sudovanotus, sesers vaikų išaugtus, dar uošvienė parūpindavo iš padėvėtų. Išskalbia, išlygina... nu matos, kad dėvėti, betgi švarūs, nesuplyšę. Kita vertus, naują drabužį išplauni porą kartų ir jau irgi matosi, kad dėvėtas.
Po kurio laiko kad sukilo pyktis - tai ką, aš savo vaikui negaliu drabužių pagal save supirkti ir pradėjau Taigi, antrasis augo toks baisiai apynaujis kūdikėlis.
Aišku, dėjau daiktus trečiajam. Mintyse visada žinojau, kad turėsiu tris vaikus. Taigi, gražiai lanksčiau ir dėjau.
Gimė trečias. Nu šakės Nerandu, kur sukišau naujagimio ir kūdikėlio drapanas matyt, saugiai padėjimo tiek daug... Taigi, mažėlis auga su naujais drabužėliais

žaislai... aš už tai, kad vaikas mokytųsi ir praktiškai pažiūrėt į daiktus. aišku, kol nepradės mokėti už savo norus iš savo taupyklės, tai nesupras. Tai laikyčiaus viduriuko - biškį senų, padėvėtų, biškį naujų...


neperku tokio rūbelio, kurį teks vilktis vieną ar du kartus. Perku drabužėlius ryškius, su žinomais šių dienų herojais, medvilninius. Tai tokį drabužį net ir padėvėtą bus malonu užsivilkti ir broliui.
Kalbu apie vaikus nuo naujagimio iki 5 metų amžiaus, berniukus. Kai paaugsim, bus matyt.

ai.. nu šiand mačiau "tragediją" - eina mama, vedasi kokių 4-5 metų mergaitę. Matosi, kad surinko ir aprengė tuo ką turi - raudonas storų siūlų megztukas, iš po jo kyšo ružavas lengvas šifono sijonas, karpytas liepsnelėm, su rutuliukais-blizgučiais, juodos pėdkelnės.
auginu tik bernus... gal ko nesuprantu

Gal ... O gal ne mama aprengė, o mergaitė pati apsirengė kaip jai gražu ir nenorėjo persirengt

Manau daugumai žmonių, kurie šeimoje buvo antri, teko tokia dalia: nešiojo vyresnių brolių/seserų rūbus. Juk logiška - jei rūbas geras, kam jį išmesti, juk gali antras vaikas sunešioti. Su daiktais šiek tiek kitaip: jie susidėvi, lūžta, morališkai pasensta. Todėl jų ateinančiosm kartosm nelabai ir padėsi.

Mažajam bandžiau taikyti vyresnėlio rūbus, bet neatitinka dydžiai pagal amžių Ką vyresnėliui pirkau žiemai, tas mažėliui tinka vasarą. Ir atvirkščiai. Kasdienai rūbų atrandu tinkamų, o išeiginius - perku.

Dėl daiktų. Vyresnėlis naudojasi savo daiktais ir nenori su jais skirtis. Mažėliui perkam irgi naujus. Ir žaislus perkam kiekvienam atskirai. Nedaug, bet kokybiškus, kad ilgiau galėtų jais džiaugtis.