
Trumpai apie Libaną:
šalis, anksčiau vadinta artimųjų rytų Šveicarija, arabų šalis, kurioje dvi religijos - katalikų ir musulmonų. Šalis, skalaujama Viduržemio jūros, apjuosta kalnų grandine. Tarpusavio nesutarimai, karai su Izraeliu, konfliktai su Sirija ilgai kankino šią šalį, traukiančią daugybę turistų savo grožiu bei pramogomis.
Kelias vasaras bandžiau išvykti į Libaną, tačiau politine situacija kaip tyčia tapdavo itin įtempta (karas prieš du metus su Izraeliu, praėjusią vasarą šalyje susprogdinti pagrindiniai tiltai)
Libane, po ilgo laiko išsirinkus prezidentą, situacija tapo kiek ramesnė. Šalis vėl ėmė laukti turistų, tad neilgai galvojusi su vyru nusipirkau bilietus.

Kelionė truko labai ilgai.
Skrydis iš Vilniaus į Čekiją, šešios laukimo valandos bei keturiu valandų skrydis į Beirutą, Libano sostinę.
Nusileidus lėktuvui, neapsakomas karštis (buvo apie 35 laipsnius) ir drėgmė buvo labai keisti po Lietuvos orų.
Pirmąsias dienas gyvenome Beirute.
Karo paliktų pėdsakų matyti nebuvo, statomi nauji namai, rekonstruojami keliai nepriminė niekuo neseniai vykusių sprogdinimų.


Šalis pribloškė neapsakomo grožio kraštovaizdziu, kurio neįmanoma perteikti nuotraukomis. Jūra, šalia aukščiausi kalnai




Kadangi mieste buvo labai karšta, visur važinėjome automobiliu. Parduotuvėse, restoranuose, visose patalpose veikė kondicionieriai. Pagrindinėse gatvėse labai daug kamščių, nes ten visuomeniniu transportu mažai kas naudojasi, visi suaugę šeimos nariai turi po automobilį.

Kamščiuose uždarbiauja atvykėliai iš įvairių šalių. Jų čia labai daug.
Pirmąsias dienas teko priprasti prie jų šūkaliojimų po balkonais, norint parduoti vaisius, daržoves ir kitokias gėrybes.
Viduržemio jūra skalauja Libano pakrantę per visą šalį, pakrantėse stovi viešbučiai, vilos, kompleksai, mokami paplūdimiai.

Rytais važiuodavome į apartamentų kompleksą netoli Beiruto.


Čia libaniečiai atsipūsdavo po darbų ilsėdamiesi nuosavuose apartamentuose, nameliuose.

tęsinys bus
