Kai nuosavi vaikai nesužavėti įvaikinimu...

#13
QUOTE(velute @ 2008 09 11, 16:26)
aš tai jūsų vietoj nesunkinčiau nei sau gyvenimo ,nei vaikam.jei pas mane abi paimtos ir tai kažkoks košmaras namie.tik ir žiūri kaip pakenkt viena kitai.o jei jūs pradėsit globotinį užstot kils didelių konfliktų


Ačiu labai. Oi, kaip tai atliepia mano mintims... Tik dėl to 2 metus ir trunka... derybos, jei taip galima išsireiksti.
Papildyta:
[quote=Vitvita,2008 09 11, 17:14]
[Gal galiu paklausti, kokoi amžiaus buvo Jūsų vyriausias? Maniškiam 14...
[/quote]
Vyriausiam tuo metu buvo 10, jaunesniam - 7.
Bet neužkraukit vaikam atsakomybės - vaikinti dar vieną ar ne... Tikrai ne vaikai sprendžia. Pamėginkit paklausti kas konkrečiai neramina - kad tėvai mažiau dėmesio skirs, ar kad kažko materialaus neteks (reiks dalintis). Bet taip ir būna... Kalbėkit su vyresniais, bet kalbėdami duokit suprasti, kad sprendimą priims tėvai. Ir bus atsakingi už viską, kas nutiks - TĖVAI.
Sunku ...
[/quote]

Sutinku, kad sprendimą TURI priimti tėvai (mes jau taip senai jį priėmę...), bet... Jeigu duosiu suprasti, kad sprendimas bet kuriuo atveju bus "įvaikinti" - mano paauglys nustos kalbėti - o kokia prasmė, jei viskas nuspręsta? Turiu karčios patirties... O tie ryšiai dabar tokie trapūs.

Ačiū labai visoms, kas atsiliepėte. Kartais pasijuntu kaip "vienišas balsas tyruose"... Beje, vyriausias pasidalino mūsų planais su savo draugu - to piliečio reakcija - Tu savo tėvams nusibodai... Nei verkt, nei juoktis... Nors ypatingai nestebina - vis dėlto mūsų visuomenė nelabai toleruoja įsivaikinimą, na, nebent per teleprojektus, o jei dar to sieka daugiavaikė šeimyna... Tiek kartų mačiau nuoširdžią nuostabą akyse - ir kam jums to reikia??!!
Atsakyti
#14
QUOTE(Lakrista @ 2008 09 12, 11:18)
Tiek kartų mačiau nuoširdžią nuostabą akyse - ir kam jums to reikia??!!


Sita klausima girdesi ne viena ir ne 10 kartu. Visi be isimties to klaus, tik kiti klausyma susvelnins "Tai kaip cia nusprendet?" Dar bus klausimas "Tai kodel savo negimdot?" O kai yra jau 3 vaikai, tai tuo labiau. Tiesiog nusiteikit atsakineti, nes net darzelio aukletojos, ir tos klausineja bei stebisi
Atsakyti
#15
Į tokius klausymus, o jie laabai dažni, apsimetu labai nustebusi ir šokiruota ir atsakau taip pat klausymu-jus ką rimtai nesuprantate? Tada numykia, na taip suprantame ir nusuka kalbą hihihi.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Šelma: 12 rugsėjo 2008 - 13:27
#16
QUOTE(Šelma @ 2008 09 12, 14:26)
Į tokius klausymus, o jie laabai dažni, apsimetu labai nustebusi ir šokiruota  ir atsakau taip pat  klausymu-jus ką rimtai nesuprantate? Tada numykia, na taip suprantame ir nusuka kalbą hihihi.gif

clap_1.gif

O Lakristai - stiprybės jums. Ryšiai su paaugliais labai trapūs (na mano tam, kuriam buvo 10 - dabar jau irgi 14 smile.gif ) - iš patirties žinau. Ir ne paslaptis, kad įvaikintas vaikas siurbs visą dėmesį iš jūsų 120% - arba net daugiau %. Ir net nepriklauso, ar vyresni vaikai pritaria, ar nepritaria - laukia sunkus etapas. Bet svarbu žinoti kodėl tai darote - ir jums pasiseks. Neabejoju, kad užaugę paaugliai didžiuosis savo tėvais blush2.gif wub.gif , kurie priėmė į jų šeimą žmogutį, kuriam reikėjo šeimos. Nepažįstu jūsų vaikų, bet gal geriau vaikų neklauskite tiesiogiai, o daug kalbėkite - kodėl jūs to norite... Paaugliai viskam prieštarauja, bet viską girdi ir dedasi į širdį. sėkmės 4u.gif
Atsakyti
#17
kai aš paėmiau vaikus globai, mano vaikams buvo penkiolika,trylika ir penki. Paaugliai pasigavo tėvo propagandą-mūsų mamai taip reikia dėmesio kad ambicijoms patenkinti nesugalvojo nieko kito kaip du vaikus paimti. Liko vienas Dainius, ir po dviejų metu kai jis pas mus,vasarai išvežiau į kaimą pas seserį.Tada mano jau antrasis ,šešiolikametis paauglys vėl man skelia-tai ką, atsikratei vaiko, kas sekantis? Teisingiausia nuomonė ta, kad tik tėvai turi prisiimti visą atsakomybę už tai ką jie padarys, o atsakomybės kaina bus labai didelė, tik patiems reikia nuspręsti ar pajėgsit ją sumokėti. Mano atveju mokėjau viena, tačiau rezultatais- manau globa sėkminga, džiaugiasi visi, leidžiu jaustis visiems prisidėjusiems.Man negaila tos garbės, nes norėjo ar ne bet prisidėti teko.Aš sakau,kas suprantu kad jiems nelengva, bet taip jau yra kad kitaip nebus-Dainius jau yra mūsų gyvenime ir niekad nebus taip kaip tada kai jo nebuvo.Aš jiems ,savo vaikams ,sakau,kad tikrai nepažįstu daugiau tokios šeimos kurios vaikai darytų tai ką daro jie ir aš. Aš taip pat ne visada savim didžiuojuosi savo elgesiu su Dainium, bet tai geriau negu nedaryti nieko, -juk yra vaikų namai ir jis galėjo augti ten arba būt įvaikintas ir išvežtas į užsienį o jo sesuo palikta nežinioje apie brolio likimą.Dainiui nelengva, bet tai jo likimas ir mes jam padėsim jam susidorot su sunkumais.Dabar sakau- nesigailiu to ką padariau, bet daugiau to nepakartočiau.Kiti taip sako kai pasistato namą....
Atsakyti
#18
QUOTE(Andro @ 2008 09 17, 22:45)

atgal kelios dienos mazyle nuprausiau ir i lova. Sau mastau, vyresnele pasakys man kad mazyle be vakarienes ar ne? g.gif Ir taip buna daug kitokiu atveju.

Jau susiruosiau eiti i lova, girdziu is kambario balsa "mamyte, Samanta, gal valgyt nori?". Ir taip sirdyje gera. Vadinasi, nera vyresnele abejinga.

Mamytes Jums isties striprybes, labai sunku, kai vaikas nepritaria tevu sprendimui. As net bandau save isivaizduoti, kas butu jeigu as buciau paklausiusi vyro, ir jos nepaemus?
Atsakyti
#19
4u.gif ateina laikas ir vaisius rinkt, ne tik dilgeles plest visada...
Atsakyti
#20
QUOTE(laureta @ 2008 09 18, 02:58)
As net bandau save isivaizduoti, kas butu jeigu as buciau paklausiusi vyro, ir jos nepaemus?


Laureta, ar Tavo vyras nepritare Samantos paemimui, bet Tu vis tek paemei?
Atsakyti
#21
QUOTE(ziv @ 2008 09 19, 10:04)
Laureta, ar Tavo vyras nepritare Samantos paemimui, bet Tu vis tek paemei?

kadangi as su vyru pries 1.5 metu nebuvau susituokus, tai man jo leidimo klaustis nelabai ir reikejo.
dokumentus del vizos ir pokalbio gavau spalio 3 d., o mergaite pasiule spalio 5 d. Taigi nors persiplesk. ir ten noriu, ir mergaites noriu. per saitus susizinojau viska kaip bus vienokiu ar kitokiu atveju. ir jokiais pazadais netikejau. viza atidejau tolesniam laikotarpiui. as susitvarkiau reikalus del mergaites. be abejo, mano vyras nebuvo pries ivaikinima, tik kad as dar vis LT, o jis JAV. atstumas savo daro. kadangi esam suauge zmones, tai galim pakenteti. taip jam ir pasakiau. nieko kito neliko jam daryti, kaip tik susitaikyti su mano noru. jis siule man isivaikinti kai as busiu amerikoj. tai neimanoma. pinigai dideli. o as tiek ju neturiu.
o dabar dziaugias mergaitemis, seima. ir mazaja labai myli. kaip jis pats sako my little girl smile.gif
Atsakyti
#22
QUOTE(Šelma @ 2008 09 12, 15:26)
Į tokius klausymus, o jie laabai dažni, apsimetu labai nustebusi ir šokiruota  ir atsakau taip pat  klausymu-jus ką rimtai nesuprantate? Tada numykia, na taip suprantame ir nusuka kalbą hihihi.gif

wub.gif thumbup.gif

QUOTE(Vitvita @ 2008 09 12, 17:37)
Ir ne paslaptis, kad įvaikintas vaikas siurbs visą dėmesį iš jūsų 120% - arba net daugiau %. Ir net nepriklauso, ar vyresni vaikai pritaria, ar nepritaria - laukia sunkus etapas. Bet svarbu žinoti kodėl tai darote - ir jums pasiseks. Neabejoju, kad užaugę paaugliai didžiuosis savo tėvais  blush2.gif  wub.gif , kurie priėmė į jų šeimą žmogutį, kuriam  reikėjo šeimos.

drinks_cheers.gif wub.gif
Atsakyti
#23
QUOTE(Lakrista @ 2008 09 10, 13:53)
Laba diena. Noriu paprašyti pasidalinti patirtimi... Turim 3 vaikus, norime įsivaikinti dar viena mažių. Apie tai su vyresnėliais kalbamės apie porą metų... Vyriausias nusiteikęs priešiškai, vidurinė, žinoma, kopijuoja brolį, tik jauniausias - už... Iš vienos pusės vyresnėlis kovoja už savo teises - tėvų dėmesį, daiktus ir t.t., iš kitos - tai kaip ir egoizmas (tai -MB nuomonė...). O aš nebežinau kaip elgtis. Neramu, ar pasiėmus mažiulį, vyresni nepradės atvirai rodyti priešiškumo, nors užslėptas turbūt ne ką geriau... Šiaip mes progresuojame - nuo kategoriško "ne", iki - nenorėčiau... Dar porą metų laukti nenorėčiau, nes laikrodukas tiksi... Gal kam teko su panašia situacija susidurti? Būčiau labai dėkinga, jei pasidalintumete... Ačiū!

Su tokia situacija neteko susidurti, bet manau, kad savo vaikų paisyti reikėtų. Gi ne naują šaldytuvą perkat ( atsiprašau, už palyginimą ). Jums visiems kartu gyventi reikės, o sūnus gi jau beveik paauglys. Tokiu atveju siūlyčiau palaukti arba VISŲ VAIKŲ sutikimo arba kol jie užaugs ir išeis atskirai gyventi. Antraip vaikai gali ilgai jums prikišti, kad nepaisėt jų nuomonės, neigiamai žiūrėti į naująjį šeimos narį, netgi pradėti jį engti. O tai niekam į naudą neišeitų.
Gal geriau bandykit įkalbėti
Jei į duris pasibelstų nuosavas kūdikis, tai būtų kita situacija.
Atsakyti
#24
Įtikinome!!!! Gruodžio viduryje pridavėme visus dokumentus... Skambinau i VTAT - sakė, kad mus "pridavė" kursų rengėjams. Bet niekas nevažiavo pas mus į svečius pasižiūrėti, kaip gyvename. Gal neteisingai supratau, nors pats VTAT'as irgi nustebo (kad niekas su mumis nebendravo). Ir neišdavė, kada kursai vyks... Nors apytiksliai... Gal yra vilniečių, hm, labiau informuotų? Na, sunki ta nežinomybė... Kai kas pataria jau dabar pradėti žvalgytis po vaikų namus, tik aš dar toj stadijoj, kai pasitikima VTAT. Bent jau porą mėnesių...
Atsakyti