Turiu ir aš du tokius. Vienas poros sprindžių aukščio, o kitas - toks jau kaip medelis. Tik va prikankinu juos vargšiukus: persikrausėme į kitą butą, o vieną išvis mama pasodinus šiltnamyje buvo, ten per vasarą bujojo, o va išsikasiau ir pasisodinau vazone, tai pasispyrioja jis vis... Bet per metus rodos nenumiro, tik bėda, kad tikriausia perlaisčius buvau gėlytę... paskui gal perdžiovinus ir pagrindinė didžioji šaknus nupuvo, bet va aplink šaknyčių kaip ir yra... Šiandien persodinau į kaktusų žemę. Pridėjau į vazono apačią pūsto molio granulyčių, ir ant viršaus tokių pat pripyliau. Atrodo gražiai, tikiuosi ir augalėliui patiks naujas guolis

Va šitam gal ir yra jau kokie penki metai: kotas jau sumedėjęs. Man gražu

O va mažęlis irg kokių keturių metų amžiaus. Bet irgi kankintas: vazonai atitenka kitų augaliukų išaugti, na bet irgi persodinau: žiūrėsiu kas bus

Beje, merginos, ar čia tik man atrodo, kad tų laimės medelių labai jau mažos šaknys?
Šiandien dar persodinėjau fikusą ir mandariną, tai ten šaknų daug, o va šitie beveik didesni, o šaknys mažos

:
P.S> Tik dabar pradedu mokytis draugauti su gėlėmis, nes seniau tik kaktusai augdavo. Beje, Azalija irgi labia gražiai bujojo: galina užaugus buvo... Tik per mano atostogas nudžiūvo