Va prisiminiau dar viena savo gerbėja
Man buvo gal 16metų,turėjau proga mėn pagyventi šveicarijoi tokioj šeimoj.
Tai va viena karta tie šveicarai pasikvietė i svečius savo draugus,nu ir kaiptyče jie atsivedė savo sunu kuriam gal 20metų buvo.Tai aš visai tai draugų šeimynai nerealu ispudi palikau,o ypač tam vaikinui.
Tai paskum jie jau mus kvietė i svečius,nu tipo gal tokios kaip ir piršlybos buvo,nes visa savo turta aprodė.O tas jau mano gerbėjas visa vakara šale sėdšjo išsiviepės ir vis man valgyti siulė,o kai atsisakydavau ,tai jiems iš džiaugsmo net ašaros birėjo(matyt taip ir isivaizdavo kiek pinigu sutaupytu jei manęs maitinti nereikėtu).
Tai va vakarop visi gan smagus sedėjo(nuo vyno kuri nuo pietų taip ir gurkšnojo),tai jaunikis mano visai išdrasėjo pradėjo man vaizdajuostes rodyti kaip jis darbe mėsa pjausto(bo mėsininkas buvo),kai pamatė,kad man jiokio ispudžio nedaro,tai atsitempė i svetainę sliosa mėsos ir gyvai savo talenta man rogyti pradėjo.O jezau kaip man baisu buvo,taip ir isivaizdavau,kad jis mane vienu rankos judesiu kaip varle iskros
Kai jau namo važuiot reikėjo niekas išleis manęs nenorėjo,motina net verkti pradėjo,tipo jau pasiilgo jie manęs.
Visa likusi laika kol i lietuva neišskridau jie ateidavo ir dovanodavo man visokias dovanas,o jau jaunikis mano ,tai vis priešais atsisėsdavo ir dusaudavo i mane žiurėdamas.
Na o kai jau oro oste buvom ir aš išskridinėjau,tai jie toki cirka surengė,nu gerbėjas mano keliais žliaužiojo kad nevažiuočiau prašė.
Bet aš išskridau,o jis liko ten ir gyvenime jo sutikti nenorėčiau