Tarkim,byloje yra du ieskovai,ir vienas is ju noretu pasitraukti is bylos.Ar galima atsiimt ieskini ir kokios tam salygos?
Pagal CPK 44 str. 1 d. kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu (keli ieskovai vadinami bendrininkais). Jei vienas atsiimtu ieskini, kitas visvien liktu ieskovu.
O atsiemimo salygas numato LR CPK 139 str.
139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas
1. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą.
2. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Tarkim yra du ieskovai Jonas ir Petras. Jie padave bendra ieskini. Jonas atsiima (pateikia pareiskina) Teismas priima nutarti palikti Jono ieskini nenagrinetu, o Petro reikalavimus nagrines
O atsiemimo salygas numato LR CPK 139 str.
139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas
1. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą.
2. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
Tarkim yra du ieskovai Jonas ir Petras. Jie padave bendra ieskini. Jonas atsiima (pateikia pareiskina) Teismas priima nutarti palikti Jono ieskini nenagrinetu, o Petro reikalavimus nagrines
Byloje esu atsakove.Ar reikia is anksto teismui pranesti apie liudininka.Jei
reikia,tai pries kiek laiko ir kokia forma turi buti pranesimas?
Dar noriu paklaust ar liudininko zodinis liudijimas turi reiksmes,nes irodymu(garso ar vaizdo iraso) neturim.
reikia,tai pries kiek laiko ir kokia forma turi buti pranesimas?
Dar noriu paklaust ar liudininko zodinis liudijimas turi reiksmes,nes irodymu(garso ar vaizdo iraso) neturim.
Teismo reikia prasyti apklausti liudytoja. Reikia nurodyti aplinkybes, kurias liudytojas gai patvirtinti arba paneigti. Paprastai liudytojai apklausiami zodziu.
Byloje dėl grąžinimo į darbą esu ieškovė ir norėčiau sužinot, ar yra kokie nors įstatymo numatyti apribojimai prisiteisiant patirtas išlaidas (tuo atveju, jei pralošiu bylą, ar įmonė gali reikalaut apmokėt sumą, kokia jai atrodys reikalinga, ar įstatymas numato kokias nors ribas?) Taip pat, kaip su teismo išlaidom (viskas tuo atveju, jei pralošiu bylą. Ieškovė (aš) - fizinis asmuo, atsakovas (įmonė) - juridinis asmuo.
Ačiū. Tikiuos, kad pakankamai aiškiai čia viską sudėliojau
Ačiū. Tikiuos, kad pakankamai aiškiai čia viską sudėliojau
turi omeny ar įmonė gali reikalaut tavęs atlygint jų dėl teismo patirtą žalą? teoriškai tokia galimybė yra, bet praktikoje nesu su tuo susidūrusi. jei praloši bylą teismo išlaidas apmokėsi tu. o dėl tų apribojimų, tai nelabai supratau klausimo, gal pabandyk patikslinti apie kokias išlaidas eina kalba.
Noriu paklaust kokia instancija galutinė, bylinėjantis dėl grąžinimo į darbą? Pirmą teismą pralošiau, Apeliacinis teismas priėmė man palankų sprendimą, tačiau įmonė nenusiteikus nusileist ir ruošiasi bylinėtis toliau. Ar Aukščiausias teismas sprendžia tokias bylas ir ar jo sprendimus dar galima kur nors užginčyt? Jau taip atsibodo tas teismų maratonas, kad baisu ir pagalvot, kad tai gali būt dar ne pabaiga 
QUOTE(a79 @ 2005 02 15, 18:01)
Noriu paklaust kokia instancija galutinė, bylinėjantis dėl grąžinimo į darbą? Pirmą teismą pralošiau, Apeliacinis teismas priėmė man palankų sprendimą, tačiau įmonė nenusiteikus nusileist ir ruošiasi bylinėtis toliau. Ar Aukščiausias teismas sprendžia tokias bylas ir ar jo sprendimus dar galima kur nors užginčyt? Jau taip atsibodo tas teismų maratonas, kad baisu ir pagalvot, kad tai gali būt dar ne pabaiga
Lietuvoje galutine instancija yra LR Auksciausiasis Teismas-jo sprendimai galutiniai ir neskundziami.
