Sveikutės

Aš į ligos diagnozę iš pradžių reagavau ganėtinai ramiai, maniau baigsis greit tas uždegimas, viskas susitvarkys ir vėl gyvensiu įprastai. Maniau ligoninėj ilgiau savaitės su tokiom ligom nelaiko... Bet klydau, kai sužinojau daugiau info apie šią ligą, kai nuolatos jau pusę metų kankina nesibaigiantys skausmai, tai jau nebe taip ramiai reaguoju. Dabar kaskart , kai suskausta šoną ar kasą galvoju: kada gi visas šitas košmaras pagaliau baigsis...
O artimieji iš pradžių irgi panašiai galvojo-nieko baisaus, praeis. Bet dabar labai supranta,kai skauda, visada paklausia ar gerai jaučiuosi. Jei prastai jaučiuosi net neleidžia namų tvarkytis

Bet vakar aš dar labiau susirūpinau savo sveikata...
Žodžiu ant stalo gulėjo visų tyrimų išvados, kažkaip "užmečiau" akį į videofagogastroduedenoskopijos tyrimų atsakymą(čia kur zondą ryti reikia), žiūriu parašyta išvada: erozinis refliuksezofagitas. Galvoju reikia pasiskaitinėti apie šią ligą, nes gydytoja visiškai nieko apie ją nepasakojo, tik išrašė vaistukų ir viskas. Ir atradau SM temelę. Pasirodo tai nėra tokia jau "nekalta" liga. Nors bėdų su skrandžiu turėjau visada(turėjau gastritą), bet niekada į tai nesigilindavau,nemaniau kad tai rimta. Paskaičiau, kad teks atsisakyti ir vaisių ir dar daug ko, nors ir taip mažai ką valgyti begaliu

Šiandien kaiptik ėjau pas gydytoją,pasakiau, kad radau internete info, kad su šia liga būtina laikytis dietos. Tai sako:ką tu nežinojai... būtina
Dingo man šiandien visa nuotaika... Trečiadienį važiuoju į santariškes, pas kitą gastroenterologę, gal ji šiek tiek plačiau papasakos kas ir kaip... Įdomu, ar tai negalėjo būti kaip pankreatito pasėkmė
Nepykit, kad su ta liga gal biški ir ne į tą temą parašiau, bet tik pasiguosti norėjau