Noriu pakalbėti skaudžia tema-netektis-laidoti tėvus,senelius,garbaus amžiaus žmones yprasta,tačiau tėvams laidoti vaikus sunku... Štai artėja man skaudi data prieš metus 2003.kovo 11diena,paguldyta pietų miego mirė mano mažoji KORNELIJA, JI UŽMIGO AMŽIAMS.TAI BUVO BEPRASMIŠKA MIRTIS, BE PRIEŽASTIES.MANO MAŽYLIAI KOVO15 DIENA TURĖJO SUEITI 2 METUKAI,TAČIAU ŽVAKUČIŲ DEGANČIŲ ANT TORTO JI JAU NEBEUŽPŪS.ŠIOS NETEKTIES SKAUSMĄ SUPRAS TIE KAS TAI PATYRĖ.
ATSILIEPKIT BRANGIOSIOS,MOTERS,MAMOS,ŽMONOS ŠIRDIS STIPRI JI DAUG ATLAIKO.MAN LABAI SKAUDU,SKAUSMA NEŠU VIENA,NES VYRAS JŪREIVIS.
PO LAIDOTUVIŲ SAPNAVAU SAPNA,BUVO PRAĖJAS MĖNUO POLAIDOTUVIŲ,ATEINA MANO MAŽOJI KORNELIJA,APSIKABINA IR SAKO MAMYTE AŠ PAS TAVE SUGRYŠIU...ATSIBUDAU APSIVERKUSI.GEGUŽĖS MĖNEI SUŽINOJAU,KAD LAUKIUOSI,BUVAU BEGALO LAIMINGA,GRYŽO NORAS GYVENTI.DABAR SUPUOJU MAŽAJA LUKRECIJA,GIMĖ2004,01,07.DABAR ESU PILNA BAIMIŲ,KAD KAS NEATSITIKTU.
SU PAGARBA KOLETĖ.
Labas, gerai, kad isiliejai mano sesuo pries pusantru metu palaidojo dukryte dvieju menesiuku, mirtis be priezasties...kazkaip keistai skamba. pagulde miegoti o po pusantros valandos mergyte jau buvo mirusi. Suprantu tave ir uzjauciu nors zodziai cia ne pades, zinau, kad pergyveni del Lukrecijos, zinai as ir dabar kai savo mazaji suneli paguldau miegot sokineju ziureti ar kvepuoja. Tai labai ilgam tai visam gyvenimui, sis jausmas niekur nedings, saunuole, kad apie tai prakalbai. Mano sesuo dabar laukiasi dvynuku zinau kaip ji jauciasi, o as galiu ja tik moraliskai palaikyti. Laikykis ir tu stengis nebuti viena.
p.s. o kur tu gyveni?
p.s. o kur tu gyveni?
Oi Kolete, nesakyk..Aš net neįsivaizduoju, koks tai sunkumas..Bet koks siaubas netenka savo baisumo, kai jį sugretini su vaiko mirtimi. Aš net nežinau ką pasakyti, o norisi..Man mamos netekusios mažylių atrodo tokios stiprios, kokia aš niekada negalėčiau būti, jau dabar turbūt linguočiau kokiam durnyne išprotėjusi..
Norėtųsi tau palinkėti drąsiai gyventi, džiaugtis savo dukrele Lukrecija, o mažąją Korneliją visada jausti šalia, tiesiog linkiu, kad tavo stiprybės ir meilės užtektų ir Lukrecijai auginti ir Kornelijai prisiminti. Nekankink savęs slogiomis mintimis, likimas žmogų žiauriais pokštais bando palaužti ir niekada nerasime atsakymo kodėl..Niekas nežino. Matyt tiesiog reikėjo Dievuliui dar vieno angeliuko danguje..
Gyvenk ir džiaukis dukryte, vyro meile, o kada nors mes visi susitiksime su tais, kuriuos taip skaudžiai palydėjome anapus...
Norėtųsi tau palinkėti drąsiai gyventi, džiaugtis savo dukrele Lukrecija, o mažąją Korneliją visada jausti šalia, tiesiog linkiu, kad tavo stiprybės ir meilės užtektų ir Lukrecijai auginti ir Kornelijai prisiminti. Nekankink savęs slogiomis mintimis, likimas žmogų žiauriais pokštais bando palaužti ir niekada nerasime atsakymo kodėl..Niekas nežino. Matyt tiesiog reikėjo Dievuliui dar vieno angeliuko danguje..
Gyvenk ir džiaukis dukryte, vyro meile, o kada nors mes visi susitiksime su tais, kuriuos taip skaudžiai palydėjome anapus...
GYVENU ŠIAULIUOSE,ŽINAI ENIGMA KO AŠ TIK NEDARIAU IR ĖJAU PAS PSIHOLOGE IR ĮBAŽNYČIA IR BUTĄ ŠVENTINAU,ŽODŽIŲ ĖJAU IŠ PROTO.DABAR LENGVIAU NES TURIU MAŽYLĘ,ŽINOMA NĖRA LENGVA VIENAI ,TAČIAU TIE SUNKUMAI MAN TEIKIA DŽIAUGSMĄ,ŽINAU,KAD SU KĖKVIENA DIENA BUS LENGVIAU.DIDESNIO SKAUSMO TĖVAMS KAIP LAIDOTI VAIKUS NĖRA.NEŽINAU GAAL ŠI KANČIA IR SKAUSMAS TAI ŽMOGAUS UŽGRŪDINIMAS,SAKOMA,KAD LIKIMAS DUODA TIEK KIEK ŽMOGUS GALI PAKELTI...
Labai tave uzjauciu,Kolete...baisus ivykis, sunku net ir isivaizduoti ka tu patyrei...Stiprybes visai Jusu seimai, palaimos naujam angeliukui- Lukrecijai...Ziaurus likimas, bet reikia gyventi toliau...
Gerai, kad pasidalinai savo išgyvenimais. Kažkur perskaičiau posakį, kad kai pasidalini džiaugmu - jis dvigubai padidėja, kai pasidalini skausmu - jis dvigubai sumažėja. Galbūt ne iš karto, tačiau... Norėčiau tikėti kad Dievas ir Kornelija saugos dukrytę ir sesutę, kad jai nieko blogo nenutiktų, kad ji augtų sveika, stipri, graži mergytė. Laikykis ir džiaukis mažute.
| QUOTE (koletė @ 2004 03 01, 22:15) |
| GYVENU ŠIAULIUOSE,ŽINAI ENIGMA KO AŠ TIK NEDARIAU IR ĖJAU PAS PSIHOLOGE IR ĮBAŽNYČIA IR BUTĄ ŠVENTINAU,ŽODŽIŲ ĖJAU IŠ PROTO.DABAR LENGVIAU NES TURIU MAŽYLĘ,ŽINOMA NĖRA LENGVA VIENAI ,TAČIAU TIE SUNKUMAI MAN TEIKIA DŽIAUGSMĄ,ŽINAU,KAD SU KĖKVIENA DIENA BUS LENGVIAU.DIDESNIO SKAUSMO TĖVAMS KAIP LAIDOTI VAIKUS NĖRA.NEŽINAU GAAL ŠI KANČIA IR SKAUSMAS TAI ŽMOGAUS UŽGRŪDINIMAS,SAKOMA,KAD LIKIMAS DUODA TIEK KIEK ŽMOGUS GALI PAKELTI... |
ZINAI GAL NUSKAMBES TAI JUOKINGAI, BET PAKRIKSTYKSAVO MAZYLE IR ILGAI NELAUK, NEZINAU GAL AS TRENKTA BET SVENTAI TIKIU KRIKSTU.
GAL BUNI VILNIUJE KADA?
Vakar kaip tik kalbejausi su vienu pazistamu. Praejusiu metu rudeni palaidojo jo sesers 15metu dukra. Jam ji irgi buvo kaip dukra,Niekaip negali atsigauti nei jis ,nei jo sesuo. Galima sakyti vaistais maitinasi.
kai tokia netekti patyres zmogus kalba apie savo isgyvenimus, realiai to nepatyrusiam zmogui sunku suprasti. Na, uzjauciu, raminu ir panasiai, bet... kaip Rasma sako, nzn ka pasakyti , o norisi.
Stiprybes , Tau Kolete, augink mazaja Lukrecija.
neturetu zmones laidoti savo vaiku, vienas dievas zino kodel taip atsitinka...
kai tokia netekti patyres zmogus kalba apie savo isgyvenimus, realiai to nepatyrusiam zmogui sunku suprasti. Na, uzjauciu, raminu ir panasiai, bet... kaip Rasma sako, nzn ka pasakyti , o norisi.
Stiprybes , Tau Kolete, augink mazaja Lukrecija.
neturetu zmones laidoti savo vaiku, vienas dievas zino kodel taip atsitinka...
Sirdis verkia, asaros rieda, ir vel norisi klausti, kodel???
| QUOTE (ENIGMA @ 2004 03 02, 01:37) |
| ZINAI GAL NUSKAMBES TAI JUOKINGAI, BET PAKRIKSTYKSAVO MAZYLE IR ILGAI NELAUK, NEZINAU GAL AS TRENKTA BET SVENTAI TIKIU KRIKSTU. GAL BUNI VILNIUJE KADA? |
LABAS,VISOMS,BRANGIOSIOS.
ENIGMA ŽINAI AŠ IR KORNELIJA BUVAU PAKRIKŠTIJUS,TAČIAU TAI NEAPSAUGOJO MŪSŲ.ŽINAI NELAIMĖ VIENA NEVAIKŠTO,PRIEŠ TAI SAUSIO MĖN.APVOGĖ BUTA`,PO KELIŲ SAVAIČIŲ APLIEJO BUTĄ ŽODŽIU GAL TAI BUVO SIGNALAI NES AŠ IR SAVO MAMAI SAKIAU MAN JAU VISKO PER DAUG,JEI DAR KAS NORS AŠ NEBEATLAIKYSIU,TAČIAU TEKO PAKELTI DAR IR NETOKI A SKAUSMO NAŠTĄ.
MAN DAROSI NERAMU SUGEDO ELEKTRINIS VIRDULYS,KAŽKAS PASIDARĖ KOMPO MONITORIUI IŠVEŽĖ TVARKYTI,TAI DABAR BELDŽIU SU LAIKINU.BIJAU NES TUOMET TAIPOGI VISKAS GEDO,LŪŽO.
ENIGMA,VILNIUJE BŪNU BET NEDAŽNAI,TIK PASITIKDAMA IR IŠLEISDAMA SAVO VYRĄ,JIS DIRBA KRUIZINIAME LAIVE,TAI IŠSKRENDA IŠ VILNIAUS AEROUOSTO.
ŽINAI LAIKIAUSI NES PRIVALĖJAU,DAUG KAS NESUPRATO,KAIP AŠ PRAĖJUS SAVAITEI PO LAIDOTUVIU ĖJAU I KIRPYKLĄ,TVARKIAUSI NAGUS...MAN TO REIKĖJO...DARPO SAVAITĖS IŠVYKAU Į PARYŽIŲ,MAN REIKĖJO ATSIRIBOTI NUO VISKO,KITAIP BŪČIAU IŠPROTĖJUSI.MES PUIKIAI ŽINOME,KAD VERKIANTI,ISTERIKUOJANTI,UŽSIDARIUSI SAVYJE MOTERIS DAROSI ATGRASI SAVO VYRUI,TUOMET ATSIRANDA 'DRAUGIŲ' KURIOS JĮ SUPRANTA,O TU MOTERIŠKĖ LIEKI BEPROTNAMYJE IR BE VYRO.TOKIOS TRAGEDIJOS ARBA SUARTINA ARBA IŠSKIRIA DU ŽMOGUČIUS.DĖKINGA SAVO MAMAI KURI MANE PALAIKĖ SUPRATO IR PADRASINO.
Kolete, džiugu, kad turi į ką atsiremti, kad sugebi nepalūžti... Mano jaunėlis turi bėdų su širdele... kai tai sužinojau-irgi blaškiausi ir neradau sau vietos... depresavau kelis mėnesius, pakol susitaikiau su ta mintim... kai nunešėm vaiką į operacinę-abu su vyru apsižliumbėm...tiesiog apėmė toks jausmas, kad gal paskutinį kart mes jį matom... o ir prieš tai, gulėdavau vakare, žiūrėdavau į jį miegantį ir į galvą lysdavo baisiausios vizijos... po operacijos jau apsidžiaugėm, kad tai pagaliau baigėsi... nei velnio... po mėn. sužinojau, kad atsirado komplikacijų-unikalių, net medikams netikėtų.. ir vėl depresijos, laukimas, viltis ir baisiausios mintys.... tiesiog irgi kartais pagalvoju, kad už ką man visa tai? kodėl? ir dar-kad visgi esu labai stipri... kiekviena esam labai stipri...tik kol neužklumpa žiaurūs išbandymai-tol to nesupranti... o visada galvojau, kad esu silpnų nervų, dvasiškai silpna... 
deja, pasirodo kad ne... nors ir dabar dar užklumpa visokios mintys, gyvenimą aptraukia įvairūs juodi debesys, bet kapstausi...o dar ir sesuo optimistė-visada stengiasi man smegenis praplauti 
O gal tavo Lukrecija ir yra sugrįžusi Kornelija? juk pati sakei, kad sapne ji pažadėjo sugrįžti pas tave.... gal ji ir grįžo/
O dėl blogų ženklų.... tiesiog gal dabar per daug jautriai į viską reaguoji... juk vissiems būna pweriodų, kai viskas nesiseka... Būk su savo Lukrecija visada šalia, miegokit kartu-gal tau bus ramiau... stiprybės..
deja, pasirodo kad ne... nors ir dabar dar užklumpa visokios mintys, gyvenimą aptraukia įvairūs juodi debesys, bet kapstausi...o dar ir sesuo optimistė-visada stengiasi man smegenis praplauti O gal tavo Lukrecija ir yra sugrįžusi Kornelija? juk pati sakei, kad sapne ji pažadėjo sugrįžti pas tave.... gal ji ir grįžo/
O dėl blogų ženklų.... tiesiog gal dabar per daug jautriai į viską reaguoji... juk vissiems būna pweriodų, kai viskas nesiseka... Būk su savo Lukrecija visada šalia, miegokit kartu-gal tau bus ramiau... stiprybės..
