[quote=Izolda,2008 09 28, 22:27]
Aš ir kažkada svajojau apie vieną realų žmogų. Tik tuomet dar nežinojau nei minčių galios, nei vizualizacijų. Ilgai nesusitikom, nors ir svajojau daug, ir to troškau labiau už bet ką. Bet buvau jį įskaudinusi, pasąmonėj jaučiausi neverta to susitikimo ir bijojau būti atstumta. Bijojau, kad kita patiks labiau, nei patikau aš. Susitikom po 2 metų, viskas atrodė kaip pasaka, bet dviejų metų, o ir naujos abejonės padarė savo - susipažino su mano geriausia drauge, prieš kurią visada jaučiausi prastesnė tiek išvaizda tiek vidumi ir pasąmonėj nuo paauglystės buvau įsitikinusi, kad ji kitiems patinka labiau nei aš. Ji patiko ir jam, labiau..
Tad geriausia svajoti, tikėti svajone ir jaustis jos verta
Papildyta:

gražiai parašei visą tą postą

matai,čia labai daug dar lemia savivertė

jei visgi manai,kad kiti visais ar dauguma atžvilgių yra geresni,save nuvertini.Pačiai man suvokti,kokia aš nuostabi nėra taip lengva...dažnai juk sakom aš negaliu,ką aš čia svajoju,tai ne man,aš ne tokia puiki/graži/protinga/charizmatiška....ir jei nesijauti vertas viso to gėrio,kurio tau reikia,pasąmonei bus sunkiau įgyvendint tai.Aš visada tai užglaistau pasakymu "nebūtų geresnių bučiau pati geriausia,nebūtų blogesnių,būčiau pati blogiausia".O iš tikro gal reiktų sakyt,tiesiog aš gera,aš protinga,įdomi.Ir nesilygint

visos mintys yra taip sugeriamos...
beje,kaip sekasi būti draugiškom?man šiandien sunkiai kasdieniniai darbeliai sekės,bet aš susiprotėjau ir buvau draugiška,linksma,apie tai ko bijojau pasakiau "aš galiu,aš padarysiu.o kodėl ne?"
šiandien juk nuostabi diena-vien dėl to,kad pabudom
Įprotis pirkti knygų daugiau, negu gebame perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra vienintelis dalykas, kuriuo esame pranašesni už gyvūnus.