
QUOTE(Takelis @ 2008 10 14, 11:39)
Idealizuoti žmogus pradeda tada, kai jo vizijos tikslas tampa alfa ir omega visais gyvenimo atvejais. Kai jo vizija yra virš visko, kai jo vizija yra altorius, ant kurio aukojama viskas.
Pozityvumas neša žmogui šviesią būseną, kai tuo tarpu idealizavimas pririša prie idealizuojamo objekto, žmogus netenka laisvės jausmo, supratimo, kad gali bet ką ir bet kada pakeisti.
Pozityvumas neša žmogui šviesią būseną, kai tuo tarpu idealizavimas pririša prie idealizuojamo objekto, žmogus netenka laisvės jausmo, supratimo, kad gali bet ką ir bet kada pakeisti.
Ech, kad taip viskas butu paparasta...Riba yra zyyyyymiai arciau...
QUOTE(trude @ 2008 10 14, 15:46)
O aš va visaip stengiuosi nepykti ir nusiteikti pozityviai, bet šiandien sunku.
1. Susipykau su mama (santykiai apskritai komplikuoti pas mus), išvedė iš pusiausvyros:
2. Pelėsis vėl atsinaujino, nors prieš kokias 4 dienas išvaliau su druska ir soda, atrodo dar daugiau atsionaujino,
3. Sužinojau, kad mūsų bendrija dar nesiruošia šildyti, nes dauguma pensininkų ir bijo tų didelių kainų
Stengiuosi nenukabint nosies ir dar labiau kabintis į savo svajonę- mūsų nuosavą namuką
1. Susipykau su mama (santykiai apskritai komplikuoti pas mus), išvedė iš pusiausvyros:
2. Pelėsis vėl atsinaujino, nors prieš kokias 4 dienas išvaliau su druska ir soda, atrodo dar daugiau atsionaujino,
3. Sužinojau, kad mūsų bendrija dar nesiruošia šildyti, nes dauguma pensininkų ir bijo tų didelių kainų

Stengiuosi nenukabint nosies ir dar labiau kabintis į savo svajonę- mūsų nuosavą namuką

Keliais puslapiais atgal buvo parasyta liuks istorija apie "Kaip gerai, kad.." - tai gal reiktu prie kiekvieno punkto imti ir padirbeti pratesiant sakinius?

O svajojamas namukas - ar tik netampa tuo altoriumi apie kuri Takelis raso? O tuomet -zinom kaip buna..

QUOTE(Sa r @ 2008 10 14, 17:11)
Ai,viskas nusibodo,sedejimas namuose kiekviena diena,nes auginu mergaite,nera kaip dirbti.Esu issiskyrusi.Ta vienatve baigia mane visai pribaigti.Nors stengiuosi nepasiduoti pesimizmui,bet ne visada iseina
Nors aisku jauciu siokia tokia pazanga,nera taip blogai kaip anksciau,bet dar ir iki pozityvizmo toli ko gero... 


pasikartosiu

QUOTE(Kaktusė @ 2008 10 14, 13:55)
apie savo patirti...permasciau, kad siuo visu pozityvizmu emiau uzsimineti pries gerus metus.. Reikejo drasos eiti paprasyti pakelti atlyginima - emiau galvoje sukti "filmuka" - nuo duru pas sefa atidarymo iki isejimo is kabineto su placia sypsena- su kalba, pojuciais. "Filmukas" su realybe sutapo kazkur 95proc. , o rezultatas - toks kokio norejau








Jausmu srityje - norejau myleti ir buti mylima.. Gavau.. Svaigau nuo to jausmo...O dabar prarandu... Nepajauciau ribos, nuklydau i idealizavima - isijunge "auklejimas" - siuo metu atimineja is manes mano mylimaji...Asaru pakalnes, pries savaite ziauriai sunku buvo pratesti sakini - "kaip gerai, kad mane palieka.."


