QUOTE(Shokoladka @ 2009 01 13, 12:37)
Sveikutės 
štai ką noriu pasakyti (sorry neperskaičiau visos temelės, bet apie ką kalbat įkirtau
)..Taigi...pabandykim galvoti taip, kad jei ir ištiks PA ar dar kas blogo nutiks, tai visiškai nereiškia, kad esate blogas, niekam tikęs, ar dar ten kažkoks negeras žmogus, o tiesiog jūsų elgesys šiek tiek kitoks... Dar - pabandykite stebėti (neabejoju, kad tą ir darote), kada tos atakos kyla, užsirašykite, o dar geriau planuokite savo veiklą, numatydamos kiek nerimo galite patirti jose. Padėtų toks planelis: situacija, kurią ketinu daryti, kur ketinu atsidurti (kuo tiksliau valanda, veikla), nerimas kylantis dėl to (įvertinkite 100 balų skalėje), kas blogo gali atsitikti (galimos problemos), mintys prieštaraujančios blogiausiems nutikimams - ką galėčiau padaryti jau dabar, kad galimas problemas įveikčiau (pavyzdžiui, jei planuoju pasikalbėti su viršininku, tai blogiausia kas gali nutikti - jis nenorės manęs klausyti, gal galiu iš anksto paprašyti, kad jis tam tikrą dieną rastų 20 min pokalbiui). Ir po viso to, pasižymėti kaip viskas vyko (pavyzdžiui, direktorius sutiko pakalbėti 3dienį)... ir taip su daugeliu veiklų..
Žinau, kad tai kainuoja pastangų, bet įvertinkim ir tai, kad užėmus pasyvią poziciją ir nieko neveikiant - pažangos ir nebus
Pabandykite prisiminti, kad daugelyje panašių situacijų jūs jau įveikėte, kodėl šįkart negalėtų būti kitaip? vaistai ne viską lemia..Mačiau, kad kai kurios naudojate dėmesio atitraukimą - šaunu
Be to, turbūt pastebite, kad mūsų kūno reakcijos susijusios su mintimis, jausmais, aplinka, elgesiu. Stebėkite visa tai..
Sėkmės visoms. Jūs pačios pačiausios
P.S. sorry jei išsiplėčiau ar kartojausi
štai ką noriu pasakyti (sorry neperskaičiau visos temelės, bet apie ką kalbat įkirtau
)..Taigi...pabandykim galvoti taip, kad jei ir ištiks PA ar dar kas blogo nutiks, tai visiškai nereiškia, kad esate blogas, niekam tikęs, ar dar ten kažkoks negeras žmogus, o tiesiog jūsų elgesys šiek tiek kitoks... Dar - pabandykite stebėti (neabejoju, kad tą ir darote), kada tos atakos kyla, užsirašykite, o dar geriau planuokite savo veiklą, numatydamos kiek nerimo galite patirti jose. Padėtų toks planelis: situacija, kurią ketinu daryti, kur ketinu atsidurti (kuo tiksliau valanda, veikla), nerimas kylantis dėl to (įvertinkite 100 balų skalėje), kas blogo gali atsitikti (galimos problemos), mintys prieštaraujančios blogiausiems nutikimams - ką galėčiau padaryti jau dabar, kad galimas problemas įveikčiau (pavyzdžiui, jei planuoju pasikalbėti su viršininku, tai blogiausia kas gali nutikti - jis nenorės manęs klausyti, gal galiu iš anksto paprašyti, kad jis tam tikrą dieną rastų 20 min pokalbiui). Ir po viso to, pasižymėti kaip viskas vyko (pavyzdžiui, direktorius sutiko pakalbėti 3dienį)... ir taip su daugeliu veiklų..Žinau, kad tai kainuoja pastangų, bet įvertinkim ir tai, kad užėmus pasyvią poziciją ir nieko neveikiant - pažangos ir nebus
Pabandykite prisiminti, kad daugelyje panašių situacijų jūs jau įveikėte, kodėl šįkart negalėtų būti kitaip? vaistai ne viską lemia..Mačiau, kad kai kurios naudojate dėmesio atitraukimą - šaunu
Be to, turbūt pastebite, kad mūsų kūno reakcijos susijusios su mintimis, jausmais, aplinka, elgesiu. Stebėkite visa tai..
Sėkmės visoms. Jūs pačios pačiausios
P.S. sorry jei išsiplėčiau ar kartojausi
..bet ta panika gali buti visai logiskai nepaaiskinama, nes pvz. siandien as ejau pas gydytoja, ir mane uzpuole pa vos tik isejus is namu, o as juk logiskai suprantu kad man gydytojas neikas ir neapreks, ko man jo bijoti, as jo realiai nebijau, taciau viduj jauciu stipru baimes jausma nes man reikia pas ji eiti.. ir kai tokie kvaili dalykai vyksta tai jau nebeiseina saves nenuvertinti, nes esi ne toks kaip visi.. as taip pavargau visko is eiles bijoti, atrodo gyvenimas vienas, reikia skubeti is jo imti viska ka tik gali, o cia baisu is namu iseiti, nu tai ar ne absurdas? Kur viso to pabaiga, nejaugi taip bus visa gyvenima, tai pablogejimai tai pagerejimai tai isvis aklaviete ir nebezinojimas ka daryt? As tai jau beviltiska jauciuosi
