oi mamytes, as gavau dovanu per kaledas apsilankyma FEMINA BONA spa namuose dviem procedurom paslaptingoji turkija ir sokolado terapija, bet nusprendziau pasikeisti i masaza i si
TERMINĖS MASAŽO NEFRITO AKMENIMIS SISTEMOS
Terminis masažas su nefrito akmenimis*
Masažinės kušetės Synergy 5 veikimas paremtas 5 principais: masažu, nefrito poveikiu, šilumos terapija, muzikos terapija ir aromaterapija. Tai puiki sveikatinimo terapija visam organizmui, o ypatingai stuburui. Procedūros metu visiškai atsipalaiduojama, sumažėja stresas ir įtampa, išnyksta nugaros skausmai, stimuliuojama limfotakos sistema, vyksta efektyvi detoksikacija. Po procedūros jausitės energingesni, nebekamuos raumenų bei sąnarių skausmai.
Pasirinkite vieną iš 9 programų. 40 min. per dieną gali pakeisti Jūsų pasaulį!
tai taip primasazavo, kad daugiau nenoriu, nu gal kai praeis tai vel noresis
, nes labai gera masazo metu
Bet va po jo
, manau man kaip pirmam kartui 45 minuciu buvo per daug, o kainuoja tos 45 minutes 45 lt(minute 1 lt)
Papildyta:
beje, kaip nebutu keista nuo jo neskauda raumenu, tik kakla paspazmuoja
O as dariausi kazkada paprasta masaza, tai nezmoniskai raumenis skaudedavo.
TERMINĖS MASAŽO NEFRITO AKMENIMIS SISTEMOS
Terminis masažas su nefrito akmenimis*
Masažinės kušetės Synergy 5 veikimas paremtas 5 principais: masažu, nefrito poveikiu, šilumos terapija, muzikos terapija ir aromaterapija. Tai puiki sveikatinimo terapija visam organizmui, o ypatingai stuburui. Procedūros metu visiškai atsipalaiduojama, sumažėja stresas ir įtampa, išnyksta nugaros skausmai, stimuliuojama limfotakos sistema, vyksta efektyvi detoksikacija. Po procedūros jausitės energingesni, nebekamuos raumenų bei sąnarių skausmai.
Pasirinkite vieną iš 9 programų. 40 min. per dieną gali pakeisti Jūsų pasaulį!
tai taip primasazavo, kad daugiau nenoriu, nu gal kai praeis tai vel noresis


Bet va po jo

Papildyta:
beje, kaip nebutu keista nuo jo neskauda raumenu, tik kakla paspazmuoja
O as dariausi kazkada paprasta masaza, tai nezmoniskai raumenis skaudedavo.
beje, del PA... is pradziu bandziau susigaudyti, kodel ir kaip man jos atsiranda... pradejau analizuoti kiekviena karta ir paaiskejo, kad tais atvejais , kai labai susinervindavau, kai pradedavau stresuoti, kai budavau pasipiktinusi kitais zmonemis, o ypac, kai kildavo konflikatai tarp seimos nariu, buvau labai pikta ant viso gyvenimo, aplinkiniu, visada uzzisukusi darbo rate, buvo apemusi apatija viskasm, man noredavosi tik namo, i vonia ir nieko nematyti, apie nieka negirdeti, vakreliai mane erzino, susitikimai su draugem issekino, svoris tai krito tai kilo, dar tos nelemtos PA, kai reikedavo susikaupti, bendradarbiauti, diskusijos ar siaip tiesiog kai noredavosi atsipalaiduoti, mane jos nuolat persekiojo ir neleido atsipalaiduoti... kol karta isgirdau tokia pasaka ir susimasciau:
mirus zmonems, jie visi keliauja i dangu ir dievas jiems skiria bausmes uz padarytas klaidas gyvenime... taciau didziausia bausme gavo daktaras, jis nesuprates ir klausia dievo:" kodel dieve ? uz ka tokios bausmes, as visa savo gyvenima paaukojau kitu labui, atidaviau visas savo jegas, sitaip stengiausi, visada buvu saziningas, pagydziau sitiek zmoniu, sitiek daug ju isgelbejau, o tu mane baudi". o dievas ir sako "zinai, taip, tie zmones turejo begales problemu, todel ir siunciau jiems ligas, kad pagaliau suprastu savo klaidas ir ka ne taip daro, o tu... tu jiems trugdei atrasti savo kelia, istaisyti savo klaidas" ...
todel ir as gerai pagalvojusi nusprendziau, kad tos panikos atakos puola mane tada, kai jauciuosi nelaiminga, issigandusi, sutrikusi, kai nebevaldau situacijos ar kitu zmoniu, kai regis viskas krenta i s ranku ir vyksta ne taip kaip nori, tada paluzti ir lengviausias budas rasti pasiaiskinima tiek kitiems, o svarbiausia sau paciai - kad sergu, kad uzpuola PA, tel to man ir nesiseka...
vienintelis budas atsikratyti tu ataku - tai tapti laiminga, daugiau valgyti, maziau miegoti naktimis, daugiau miegoti tada kai as to noriu, o ne kai reikia, bendrauti su zmonemis kurie man patinka, maziau dirbti, daugiau stengtis del saves... juk buna tokia neteisybe, kai regis tiek daug dirbi, stengiesi, o kitu darbas buna ivertintas 100 k geriau nei tavo, o jis pasirodo tik plagiavo, nekaltai pamelavo, jam smagu, jis dziaugiasi, kad taip lengvai praslydo ir nereikejo dirbti, o tu nerviniesi kokia neteisybe siam pasaulyje... tai ir as, dabar naudojuosi kiekviena galimybe suteikti sau malonuma, spjoviau i tuos galima, negalima ir i vidini blas anuolat man sakanti "tik sunkiu darbu gali daug pasiekti", nesamone... dabar man sekasi daug puikiau nei tada, kai juodai dirbau, dabar as laiminga, turiu daug draugu, nuostabu vyra, seimoje sutariam kuo puikiausiai, o svarbiausia darbas sekasi kaip sviestu pateptas... pradejau vertinti kitus zmones, ju poziuri, kuris man atrodo visiskai kvailas ir nelogiskas, tiesiog supratau, kad visi einam savaip is proto, jeigu jiems to reikia vadinasi gerai, kol lmanes tai neliacia... paskaiciau pora ismintingu knygu... myliu save ir mano gyvenimas kasdien vis grazeja...
mirus zmonems, jie visi keliauja i dangu ir dievas jiems skiria bausmes uz padarytas klaidas gyvenime... taciau didziausia bausme gavo daktaras, jis nesuprates ir klausia dievo:" kodel dieve ? uz ka tokios bausmes, as visa savo gyvenima paaukojau kitu labui, atidaviau visas savo jegas, sitaip stengiausi, visada buvu saziningas, pagydziau sitiek zmoniu, sitiek daug ju isgelbejau, o tu mane baudi". o dievas ir sako "zinai, taip, tie zmones turejo begales problemu, todel ir siunciau jiems ligas, kad pagaliau suprastu savo klaidas ir ka ne taip daro, o tu... tu jiems trugdei atrasti savo kelia, istaisyti savo klaidas" ...
todel ir as gerai pagalvojusi nusprendziau, kad tos panikos atakos puola mane tada, kai jauciuosi nelaiminga, issigandusi, sutrikusi, kai nebevaldau situacijos ar kitu zmoniu, kai regis viskas krenta i s ranku ir vyksta ne taip kaip nori, tada paluzti ir lengviausias budas rasti pasiaiskinima tiek kitiems, o svarbiausia sau paciai - kad sergu, kad uzpuola PA, tel to man ir nesiseka...
vienintelis budas atsikratyti tu ataku - tai tapti laiminga, daugiau valgyti, maziau miegoti naktimis, daugiau miegoti tada kai as to noriu, o ne kai reikia, bendrauti su zmonemis kurie man patinka, maziau dirbti, daugiau stengtis del saves... juk buna tokia neteisybe, kai regis tiek daug dirbi, stengiesi, o kitu darbas buna ivertintas 100 k geriau nei tavo, o jis pasirodo tik plagiavo, nekaltai pamelavo, jam smagu, jis dziaugiasi, kad taip lengvai praslydo ir nereikejo dirbti, o tu nerviniesi kokia neteisybe siam pasaulyje... tai ir as, dabar naudojuosi kiekviena galimybe suteikti sau malonuma, spjoviau i tuos galima, negalima ir i vidini blas anuolat man sakanti "tik sunkiu darbu gali daug pasiekti", nesamone... dabar man sekasi daug puikiau nei tada, kai juodai dirbau, dabar as laiminga, turiu daug draugu, nuostabu vyra, seimoje sutariam kuo puikiausiai, o svarbiausia darbas sekasi kaip sviestu pateptas... pradejau vertinti kitus zmones, ju poziuri, kuris man atrodo visiskai kvailas ir nelogiskas, tiesiog supratau, kad visi einam savaip is proto, jeigu jiems to reikia vadinasi gerai, kol lmanes tai neliacia... paskaiciau pora ismintingu knygu... myliu save ir mano gyvenimas kasdien vis grazeja...
QUOTE(green_eyes @ 2009 01 23, 13:55)
beje, del PA... is pradziu bandziau susigaudyti, kodel ir kaip man jos atsiranda... pradejau analizuoti kiekviena karta ir paaiskejo, kad tais atvejais , kai labai susinervindavau, kai pradedavau stresuoti, kai budavau pasipiktinusi kitais zmonemis, o ypac, kai kildavo konflikatai tarp seimos nariu, buvau labai pikta ant viso gyvenimo, aplinkiniu, visada uzzisukusi darbo rate, buvo apemusi apatija viskasm, man noredavosi tik namo, i vonia ir nieko nematyti, apie nieka negirdeti, vakreliai mane erzino, susitikimai su draugem issekino, svoris tai krito tai kilo, dar tos nelemtos PA, kai reikedavo susikaupti, bendradarbiauti, diskusijos ar siaip tiesiog kai noredavosi atsipalaiduoti, mane jos nuolat persekiojo ir neleido atsipalaiduoti... kol karta isgirdau tokia pasaka ir susimasciau:
mirus zmonems, jie visi keliauja i dangu ir dievas jiems skiria bausmes uz padarytas klaidas gyvenime... taciau didziausia bausme gavo daktaras, jis nesuprates ir klausia dievo:" kodel dieve ? uz ka tokios bausmes, as visa savo gyvenima paaukojau kitu labui, atidaviau visas savo jegas, sitaip stengiausi, visada buvu saziningas, pagydziau sitiek zmoniu, sitiek daug ju isgelbejau, o tu mane baudi". o dievas ir sako "zinai, taip, tie zmones turejo begales problemu, todel ir siunciau jiems ligas, kad pagaliau suprastu savo klaidas ir ka ne taip daro, o tu... tu jiems trugdei atrasti savo kelia, istaisyti savo klaidas" ...
todel ir as gerai pagalvojusi nusprendziau, kad tos panikos atakos puola mane tada, kai jauciuosi nelaiminga, issigandusi, sutrikusi, kai nebevaldau situacijos ar kitu zmoniu, kai regis viskas krenta i s ranku ir vyksta ne taip kaip nori, tada paluzti ir lengviausias budas rasti pasiaiskinima tiek kitiems, o svarbiausia sau paciai - kad sergu, kad uzpuola PA, tel to man ir nesiseka...
vienintelis budas atsikratyti tu ataku - tai tapti laiminga, daugiau valgyti, maziau miegoti naktimis, daugiau miegoti tada kai as to noriu, o ne kai reikia, bendrauti su zmonemis kurie man patinka, maziau dirbti, daugiau stengtis del saves... juk buna tokia neteisybe, kai regis tiek daug dirbi, stengiesi, o kitu darbas buna ivertintas 100 k geriau nei tavo, o jis pasirodo tik plagiavo, nekaltai pamelavo, jam smagu, jis dziaugiasi, kad taip lengvai praslydo ir nereikejo dirbti, o tu nerviniesi kokia neteisybe siam pasaulyje... tai ir as, dabar naudojuosi kiekviena galimybe suteikti sau malonuma, spjoviau i tuos galima, negalima ir i vidini blas anuolat man sakanti "tik sunkiu darbu gali daug pasiekti", nesamone... dabar man sekasi daug puikiau nei tada, kai juodai dirbau, dabar as laiminga, turiu daug draugu, nuostabu vyra, seimoje sutariam kuo puikiausiai, o svarbiausia darbas sekasi kaip sviestu pateptas... pradejau vertinti kitus zmones, ju poziuri, kuris man atrodo visiskai kvailas ir nelogiskas, tiesiog supratau, kad visi einam savaip is proto, jeigu jiems to reikia vadinasi gerai, kol lmanes tai neliacia... paskaiciau pora ismintingu knygu... myliu save ir mano gyvenimas kasdien vis grazeja...
mirus zmonems, jie visi keliauja i dangu ir dievas jiems skiria bausmes uz padarytas klaidas gyvenime... taciau didziausia bausme gavo daktaras, jis nesuprates ir klausia dievo:" kodel dieve ? uz ka tokios bausmes, as visa savo gyvenima paaukojau kitu labui, atidaviau visas savo jegas, sitaip stengiausi, visada buvu saziningas, pagydziau sitiek zmoniu, sitiek daug ju isgelbejau, o tu mane baudi". o dievas ir sako "zinai, taip, tie zmones turejo begales problemu, todel ir siunciau jiems ligas, kad pagaliau suprastu savo klaidas ir ka ne taip daro, o tu... tu jiems trugdei atrasti savo kelia, istaisyti savo klaidas" ...
todel ir as gerai pagalvojusi nusprendziau, kad tos panikos atakos puola mane tada, kai jauciuosi nelaiminga, issigandusi, sutrikusi, kai nebevaldau situacijos ar kitu zmoniu, kai regis viskas krenta i s ranku ir vyksta ne taip kaip nori, tada paluzti ir lengviausias budas rasti pasiaiskinima tiek kitiems, o svarbiausia sau paciai - kad sergu, kad uzpuola PA, tel to man ir nesiseka...
vienintelis budas atsikratyti tu ataku - tai tapti laiminga, daugiau valgyti, maziau miegoti naktimis, daugiau miegoti tada kai as to noriu, o ne kai reikia, bendrauti su zmonemis kurie man patinka, maziau dirbti, daugiau stengtis del saves... juk buna tokia neteisybe, kai regis tiek daug dirbi, stengiesi, o kitu darbas buna ivertintas 100 k geriau nei tavo, o jis pasirodo tik plagiavo, nekaltai pamelavo, jam smagu, jis dziaugiasi, kad taip lengvai praslydo ir nereikejo dirbti, o tu nerviniesi kokia neteisybe siam pasaulyje... tai ir as, dabar naudojuosi kiekviena galimybe suteikti sau malonuma, spjoviau i tuos galima, negalima ir i vidini blas anuolat man sakanti "tik sunkiu darbu gali daug pasiekti", nesamone... dabar man sekasi daug puikiau nei tada, kai juodai dirbau, dabar as laiminga, turiu daug draugu, nuostabu vyra, seimoje sutariam kuo puikiausiai, o svarbiausia darbas sekasi kaip sviestu pateptas... pradejau vertinti kitus zmones, ju poziuri, kuris man atrodo visiskai kvailas ir nelogiskas, tiesiog supratau, kad visi einam savaip is proto, jeigu jiems to reikia vadinasi gerai, kol lmanes tai neliacia... paskaiciau pora ismintingu knygu... myliu save ir mano gyvenimas kasdien vis grazeja...
Saunuole




Green eyes, aš taip pat manau, kad tos PA mums yra dėl to, kad pasimokytume, ką neteisingai gyvenime darome..aš taip pat nekreipiau dėmesio į savo poreikius, neišsimiegojusi eidavau į darbą, viską dėl šeimos, apie save negalvojau...ir būdavau pavargusi, šeimoje konfliktai, sveikata pablogėjo, pradėjau panikuoti.Na, o kai atkreipiau dėmesį į save , tai visų pirma pagerėjo santykiai šeimoje...pailsėjau
ir nerimas pasitraukė


QUOTE(TUKUTIS 1978 07 31 @ 2009 01 23, 13:19)
Oi mamytes zinokit vakar buvau masaze, tai galiu pasakyt , kad panikos priepuoliai palyginus niekis, kaip as jauciuosi dabar
Jau taip ismasazavo mano nugaryte , ataugas kakle, kad vos paeinu, galva plysta, pykina nezmoniskai, ir svaigstu. Kojos kaip medines, trepsiu , trepsiu ir vis vietoj

Jau taip ismasazavo mano nugaryte , ataugas kakle, kad vos paeinu, galva plysta, pykina nezmoniskai, ir svaigstu. Kojos kaip medines, trepsiu , trepsiu ir vis vietoj

Negerai. Reiskia per stipriai. Mano uosviene taip i ligonine papuole. Dare jai masaza ir jai pradejo galvoje uzti, silpna darytis. Kita diena net is lovos neatsikele. Galop ir sirdis sustreikavo. Isvezem i ligonine. Pasirodo arti insulto buvo. Uzdraude jai tuos masazus.
QUOTE(vovere74 @ 2009 01 23, 16:43)
Negerai. Reiskia per stipriai. Mano uosviene taip i ligonine papuole. Dare jai masaza ir jai pradejo galvoje uzti, silpna darytis. Kita diena net is lovos neatsikele. Galop ir sirdis sustreikavo. Isvezem i ligonine. Pasirodo arti insulto buvo. Uzdraude jai tuos masazus.

QUOTE(green_eyes @ 2009 01 23, 14:55)
beje, del PA... is pradziu bandziau susigaudyti, kodel ir kaip man jos atsiranda... pradejau analizuoti kiekviena karta ir paaiskejo, kad tais atvejais , kai labai susinervindavau, kai pradedavau stresuoti, kai budavau pasipiktinusi kitais zmonemis, o ypac, kai kildavo konflikatai tarp seimos nariu, buvau labai pikta ant viso gyvenimo, aplinkiniu.......
Va kaip. O man viskas atvirksciai. Man uzeina kai gerai viskas. Ypac kada esu patenkinta, laiminga, gerai nusiteikusi ir pan.
Su psichologu pabendravusi issiaiskinau kodel. Mano labai sunki buvo vaikyste. Antra dukra, nelaukta, nereikalinga, nemylima. Tevai (amzina atilsi abu) musu isvis nepriziurejo, augino mociute. Kiek demesio budavo skirta - visas sesei. Mokykloje buvau uzguita, skriaudziama. Sese musdavo. Sirgau pastoviai. Ir ne siaip kazkuo, o rimtai. Kai buvo 11 metu man dare rimtas operacijas, vos neamputavo kojos. Is ligonines po puses metu isejau kitu zmogum. Pikta, nervinga, nusivylusi viskuo. Paauglyste kaip ir vaikyste - visuomet jauciau meiles, silumos stygiu. Norejau buti svarbi ir reikalinga, bet... As save tik tokia ir pamenu - kartojanti sau - buk stipri, buk stipri, buk stipri...neverk, nebeverk, niekada nebeverk...tu gali, tu tikrai gali...
As visada buvau nelaiminga. Tai vienokios, tai kitokios bedos. Kai mire mama - skaudejo. Ji isejo taip ir nepasakiusi man, kad as jai svarbi, kad ji mane mylejo....
Kai mire ir tetis - paluzau. Tevu nebera. Ju nebebus. Ir jau niekada nepasakys man - dukrele, myliu....
Mane pirmasis PA istiko kai po tecio laidotuviu praejo menuo. Man gydytoja pasake - sirdele plyso. Na mane tada reanimavo del aritmijos. Dar nezinojau nieko apie PA.
O ta diena kai man sutriko sirdies veikla, as jauciaus super gerai.
Ir dabar man nerimas sukyla, PA istinka kai buna viskas labai gerai.
Tai tokia isvada - as save nuo pat vaikystes tarsi uzprogramavau nesekmems, liudesiui, buti nelaiminga. Ir kai pasijauciu laiminga - iskart iskrentu. Tarsi kokie blokatoriai mano viduje suveikia. Neleidziu sau buti laiminga. Jauciuos vienisa. Reikia demesio. Kaip ji gauti? Vaikysteje demesi gaudavau tik stipriai susirgusi. Pasamone taip dabar ir veikia. Pasiimu demesi ligomis, negalavimais. PA ne isimtis....
Oi. prirasiau kiek.
Jau visaip stengiuos save tempt i virsu. Bet po galais, uzburtas ratas. Turiu but laiminga, bet pati sau neleidziu...
O kas dėl PA, tai manau, jei tos gyvenimo pamokos neišmoksti, ji kartojasi tol kol išmoksti
(čia aš psichologiškai). Kai supranti kas, dėl ko , kaip, būna geriau...
Tukutis, man panašiai buvo po aerobikos kai stipriai kaklą sukiojau, svaigo galva, buvo l. silpna, silpnos rankos, kojos.Tai guliausi į neurologinį skyrių, leido ten man lašelines su plečiančiais. Manau, kad tau taip stipriai nebus
Papildyta:
Vovere, manau, tau padėtų atleidimo terapija. Reikėtų atleisti mamai, tėčiui už vaikystę, už tai, kad mirė, paliko. Sau atleisti, kad sergi...Yra tokia terapija, tik nežinau, kokie konkrečiai psichologai ją taiko..sako labai veiksminga.

Tukutis, man panašiai buvo po aerobikos kai stipriai kaklą sukiojau, svaigo galva, buvo l. silpna, silpnos rankos, kojos.Tai guliausi į neurologinį skyrių, leido ten man lašelines su plečiančiais. Manau, kad tau taip stipriai nebus

Papildyta:
Vovere, manau, tau padėtų atleidimo terapija. Reikėtų atleisti mamai, tėčiui už vaikystę, už tai, kad mirė, paliko. Sau atleisti, kad sergi...Yra tokia terapija, tik nežinau, kokie konkrečiai psichologai ją taiko..sako labai veiksminga.
Is tiesu, kaip idomu skaityti, gilintis i kiekvienos jusu isgyvenimus
Visu musu patirtis skirtinga, o sutrikimai- panasus.
O as vis adr niekaip negaliu rasti sau atsakymo KODEL ir KADA mane gali uzklupti PA
Pati pirmoji uzklupo, kai buvau ka tik istekejusi, po kokiu poros menesiu po vestuviu, taciau vos tik pastojau - viskas dingo kaip burtu lazdele pamojus
Taip vienas po kito gime trys berniukai, buvo is tiesu nelengva, taciau jokiu PA !!!
Auginome, sukomes ir buvom laimingi.
Viskas vel atsinaujino, kai vaikai jau buvo praauge, lyg ir rupesciu maziau
O dabar tiesiog gyvenu kaip Dievo uzanty
- dirbu namuose, vaikai dideli, savarankiski, galiu gultis ir keltis kada noriu, pati savo laiko seimininke, taciau dazniausiai kiutau namuose ir laukiu, kad gris vyras - tuomet jau galima kur nors ir nosi iskisti
Sau viduje randu tik viena paaiskinima - visa laika nuo vaikystes turejau labai stipru motinystes instinkta, be galo troskau vaiku, dievinu kudikius, ju kvapa, mazas rankytes, pirmuosius zuikio dantukus
Si savo troskima su kaupu realizavau
o KAS TOLIAU ?
Matyt, niekaip nerandu savo aiskios vietos ir pozicijos cia ir dabar, todel ir nerimauju...
Gal, o gal ir ne.....

Visu musu patirtis skirtinga, o sutrikimai- panasus.
O as vis adr niekaip negaliu rasti sau atsakymo KODEL ir KADA mane gali uzklupti PA

Pati pirmoji uzklupo, kai buvau ka tik istekejusi, po kokiu poros menesiu po vestuviu, taciau vos tik pastojau - viskas dingo kaip burtu lazdele pamojus

Taip vienas po kito gime trys berniukai, buvo is tiesu nelengva, taciau jokiu PA !!!
Auginome, sukomes ir buvom laimingi.
Viskas vel atsinaujino, kai vaikai jau buvo praauge, lyg ir rupesciu maziau

O dabar tiesiog gyvenu kaip Dievo uzanty


Sau viduje randu tik viena paaiskinima - visa laika nuo vaikystes turejau labai stipru motinystes instinkta, be galo troskau vaiku, dievinu kudikius, ju kvapa, mazas rankytes, pirmuosius zuikio dantukus

Si savo troskima su kaupu realizavau

Matyt, niekaip nerandu savo aiskios vietos ir pozicijos cia ir dabar, todel ir nerimauju...
Gal, o gal ir ne.....

Nu as jau biski atsigavau
, tik dantuka labai skauda
Ka del masazu, tai senyvo amziaus zmonems jie nerekomenduojami, kadangi gali isjudinti trombus, del ko ir gresia insultas.


Ka del masazu, tai senyvo amziaus zmonems jie nerekomenduojami, kadangi gali isjudinti trombus, del ko ir gresia insultas.