Iš tiesų, viskas labai susiję su tuo kokie mes esame ir ką gyvenime patyrėme. Aš pati jaučiuosi tarsi susipainiojus voratinkly, nežinau ką daryti, kaip gelbėtis. Realiai atrodo viskas gerai, bet depresijos ir PA persekioja nuo to laiko, kai man buvo vos devyneri.
Jei mėginant galvoti apie gyvenimą nuo pradžių, vaikystėje man trūko tėvų dėmesio ir meilės. Gal priežastys tame. Bet dabar jau laiko nesugrąžinsiu ir nieko nepakeisiu. Ieškau dėmesio kituose žmonėse, bet iki šiol taip ir nesuradau to saugumo, kurio atrodo niekada neturėjau.
Lankiausi pas psichologą, jis man būtent tai ir pasakė, kad pas mane nėra saugumo jausmo.
Vyksta tarsi kažkoks vidinis konfliktas... Maža mergytė viduje, kurią reikia apkabinti ir suaugusi moteris, kuri visiems atrodo stipri... Neatrandu pusiausvyros. Bėgu iš vienos vietos į kitą, nuo vienų žmonių prie kitų, o problemos po kurio laiko mane vistiek susiranda.
mirus zmonems, jie visi keliauja i dangu ir dievas jiems skiria bausmes uz padarytas klaidas gyvenime... taciau didziausia bausme gavo daktaras, jis nesuprates ir klausia dievo:" kodel dieve ? uz ka tokios bausmes, as visa savo gyvenima paaukojau kitu labui, atidaviau visas savo jegas, sitaip stengiausi, visada buvu saziningas, pagydziau sitiek zmoniu, sitiek daug ju isgelbejau, o tu mane baudi". o dievas ir sako "zinai, taip, tie zmones turejo begales problemu, todel ir siunciau jiems ligas, kad pagaliau suprastu savo klaidas ir ka ne taip daro, o tu... tu jiems trugdei atrasti savo kelia, istaisyti savo klaidas" ...
Nuostabus zodziai, taip mes turime atrasti savo kelia, as turiu dar ilga gyvenimo kelia del sunelio ir tikrai pasistengsiu iveikti save, susidraugauti su savo psichika ir pagaliau iveikti ta PA
Nuostabus zodziai, taip mes turime atrasti savo kelia, as turiu dar ilga gyvenimo kelia del sunelio ir tikrai pasistengsiu iveikti save, susidraugauti su savo psichika ir pagaliau iveikti ta PA
QUOTE(cherry pie @ 2009 01 23, 17:48)
Vyksta tarsi kažkoks vidinis konfliktas... Maža mergytė viduje, kurią reikia apkabinti ir suaugusi moteris, kuri visiems atrodo stipri... Neatrandu pusiausvyros.
Va, tokius zodzius ir man pasake psichologas. Vyksta vidinis konfliktas tarp tos mazos, bejeges mergytes ir suaugusios, tikrai jau ne bejeges, moters... Ieskau artumo ir paguodos, bet tuo paciu nieko ir neprisileidziu...
Man irgi trūko saugumo vaikystėje, gal ne saugumo, kiek mama mane labai kritikuodavo, o tėtis - ne , buvo geras, mylėjo.Tai va, dėmesio susilaukdavau daugiau susirgusi, ir labai dažnai sirgdavau....Man reikėjo pastangų atleisti mamai už jos kritiką, nes ji iki šiol mane pakritikuoja...o mama vaikui - tai visas pasaulis, na, o jei tas pasaulis nuolat tave kritikuoja ar pasijuokia ir nepastebi privalumų, tuomet saugumo jausmo nėra 
Taigi, mamai atleidau, nes, kaip supratau, tobulų tėvų nėra...ir aš pati nesu tobula mama...ir sau stengiuosi atleisti ir dažniau kitų atsiprašyti...
Tėvui stengiausi atleisti, kad mane paliko, nes numirė, kai man buvo dvidešimt metų...
Manau, kad sirgdama iki šiol tikuosi gauti daugiau dėmesio ir meilės, man tai paranku
SKORPIX, manau, tau reikėtų sau atleisti tai, kad tau atrodo, kad be vaikų auginimo daugiau savęs nenori realizuoti...Juk labai puiku rūpintis vyru, namais, nebūtina kiekvienai būti karjeros moterimi ir t.t.
TUKUTIS, smagu, kad tau geriau
Taigi, mamai atleidau, nes, kaip supratau, tobulų tėvų nėra...ir aš pati nesu tobula mama...ir sau stengiuosi atleisti ir dažniau kitų atsiprašyti...Tėvui stengiausi atleisti, kad mane paliko, nes numirė, kai man buvo dvidešimt metų...
Manau, kad sirgdama iki šiol tikuosi gauti daugiau dėmesio ir meilės, man tai paranku
SKORPIX, manau, tau reikėtų sau atleisti tai, kad tau atrodo, kad be vaikų auginimo daugiau savęs nenori realizuoti...Juk labai puiku rūpintis vyru, namais, nebūtina kiekvienai būti karjeros moterimi ir t.t.
TUKUTIS, smagu, kad tau geriau
QUOTE(vovere74 @ 2009 01 23, 18:36)
Va, tokius zodzius ir man pasake psichologas. Vyksta vidinis konfliktas tarp tos mazos, bejeges mergytes ir suaugusios, tikrai jau ne bejeges, moters... Ieskau artumo ir paguodos, bet tuo paciu nieko ir neprisileidziu...
O aš prisileidžiu... galbūt net per arti. Bet vis lieku įskaudinta. Stebiuosi pati savimi, kaip iki šiol nepraradau pasitikėjimo nei savimi, nei kitais. Tačiau vis kažko trūksta ir niekaip neatrandu - ko būtent? Kur surasti tą saugumą, jei man reikia būtent jo.
mane tai arvirksciai PA uzklupo butent pradejus ieskoti to gyvenimo kelio ir prasmes ir viska sujauke... 
QUOTE(vovere74 @ 2009 01 23, 18:05)
Va kaip. O man viskas atvirksciai. Man uzeina kai gerai viskas. Ypac kada esu patenkinta, laiminga, gerai nusiteikusi ir pan.
Su psichologu pabendravusi issiaiskinau kodel. Mano labai sunki buvo vaikyste. Antra dukra, nelaukta, nereikalinga, nemylima. Tevai (amzina atilsi abu) musu isvis nepriziurejo, augino mociute. Kiek demesio budavo skirta - visas sesei. Mokykloje buvau uzguita, skriaudziama. Sese musdavo. Sirgau pastoviai. Ir ne siaip kazkuo, o rimtai. Kai buvo 11 metu man dare rimtas operacijas, vos neamputavo kojos. Is ligonines po puses metu isejau kitu zmogum. Pikta, nervinga, nusivylusi viskuo. Paauglyste kaip ir vaikyste - visuomet jauciau meiles, silumos stygiu. Norejau buti svarbi ir reikalinga, bet... As save tik tokia ir pamenu - kartojanti sau - buk stipri, buk stipri, buk stipri...neverk, nebeverk, niekada nebeverk...tu gali, tu tikrai gali...
As visada buvau nelaiminga. Tai vienokios, tai kitokios bedos. Kai mire mama - skaudejo. Ji isejo taip ir nepasakiusi man, kad as jai svarbi, kad ji mane mylejo....
Kai mire ir tetis - paluzau. Tevu nebera. Ju nebebus. Ir jau niekada nepasakys man - dukrele, myliu....
Mane pirmasis PA istiko kai po tecio laidotuviu praejo menuo. Man gydytoja pasake - sirdele plyso. Na mane tada reanimavo del aritmijos. Dar nezinojau nieko apie PA.
O ta diena kai man sutriko sirdies veikla, as jauciaus super gerai.
Ir dabar man nerimas sukyla, PA istinka kai buna viskas labai gerai.
Tai tokia isvada - as save nuo pat vaikystes tarsi uzprogramavau nesekmems, liudesiui, buti nelaiminga. Ir kai pasijauciu laiminga - iskart iskrentu. Tarsi kokie blokatoriai mano viduje suveikia. Neleidziu sau buti laiminga. Jauciuos vienisa. Reikia demesio. Kaip ji gauti? Vaikysteje demesi gaudavau tik stipriai susirgusi. Pasamone taip dabar ir veikia. Pasiimu demesi ligomis, negalavimais. PA ne isimtis....
Oi. prirasiau kiek.
Jau visaip stengiuos save tempt i virsu. Bet po galais, uzburtas ratas. Turiu but laiminga, bet pati sau neleidziu...
Su psichologu pabendravusi issiaiskinau kodel. Mano labai sunki buvo vaikyste. Antra dukra, nelaukta, nereikalinga, nemylima. Tevai (amzina atilsi abu) musu isvis nepriziurejo, augino mociute. Kiek demesio budavo skirta - visas sesei. Mokykloje buvau uzguita, skriaudziama. Sese musdavo. Sirgau pastoviai. Ir ne siaip kazkuo, o rimtai. Kai buvo 11 metu man dare rimtas operacijas, vos neamputavo kojos. Is ligonines po puses metu isejau kitu zmogum. Pikta, nervinga, nusivylusi viskuo. Paauglyste kaip ir vaikyste - visuomet jauciau meiles, silumos stygiu. Norejau buti svarbi ir reikalinga, bet... As save tik tokia ir pamenu - kartojanti sau - buk stipri, buk stipri, buk stipri...neverk, nebeverk, niekada nebeverk...tu gali, tu tikrai gali...
As visada buvau nelaiminga. Tai vienokios, tai kitokios bedos. Kai mire mama - skaudejo. Ji isejo taip ir nepasakiusi man, kad as jai svarbi, kad ji mane mylejo....
Kai mire ir tetis - paluzau. Tevu nebera. Ju nebebus. Ir jau niekada nepasakys man - dukrele, myliu....
Mane pirmasis PA istiko kai po tecio laidotuviu praejo menuo. Man gydytoja pasake - sirdele plyso. Na mane tada reanimavo del aritmijos. Dar nezinojau nieko apie PA.
O ta diena kai man sutriko sirdies veikla, as jauciaus super gerai.
Ir dabar man nerimas sukyla, PA istinka kai buna viskas labai gerai.
Tai tokia isvada - as save nuo pat vaikystes tarsi uzprogramavau nesekmems, liudesiui, buti nelaiminga. Ir kai pasijauciu laiminga - iskart iskrentu. Tarsi kokie blokatoriai mano viduje suveikia. Neleidziu sau buti laiminga. Jauciuos vienisa. Reikia demesio. Kaip ji gauti? Vaikysteje demesi gaudavau tik stipriai susirgusi. Pasamone taip dabar ir veikia. Pasiimu demesi ligomis, negalavimais. PA ne isimtis....
Oi. prirasiau kiek.
Jau visaip stengiuos save tempt i virsu. Bet po galais, uzburtas ratas. Turiu but laiminga, bet pati sau neleidziu...
kaip viskas identiska, tik dar viena is teveliu turiu. visa kita identiska.
QUOTE(truth @ 2009 01 23, 20:53)
mane tai arvirksciai PA uzklupo butent pradejus ieskoti to gyvenimo kelio ir prasmes ir viska sujauke...
Kaip nekeista, mane taip pat...gal psichologiniai gynybos mechanizmai, gerai veikę iki tol, susilpnėjo..o kartu ir mano ego pasidarė pažeidžiamas...ir rasti ramybę ir prasmę ne taip jau lengva.
Geras straipsnis, mazdaug jau viskas buvo zinoma, bet vienoje vietoje, mano galva, lazda perlenkta :
Nervinės kilmės gali būti net kosulys. Žmogus nuolat gydosi vaistais nuo kosulio, o reikia gydyti nervų sistemą. Kartais žmonės, kad išsigydytų kosulį, turi gauti net antidepresantų, - sakė V. Zakarauskienė.
kosuliui gydyti, greit bus israsomi antidepresantai... tai isvada tokia, kad artimiausiu metu vaistu rinkoje nebeliks, tik antidepresantai, juk jie isgydis visas ligas...
Nervinės kilmės gali būti net kosulys. Žmogus nuolat gydosi vaistais nuo kosulio, o reikia gydyti nervų sistemą. Kartais žmonės, kad išsigydytų kosulį, turi gauti net antidepresantų, - sakė V. Zakarauskienė.
kosuliui gydyti, greit bus israsomi antidepresantai...
tai isvada tokia, kad artimiausiu metu vaistu rinkoje nebeliks, tik antidepresantai, juk jie isgydis visas ligas...
QUOTE(gintek @ 2009 01 24, 16:02)
Geras straipsnis, mazdaug jau viskas buvo zinoma, bet vienoje vietoje, mano galva, lazda perlenkta :
Nervinės kilmės gali būti net kosulys. Žmogus nuolat gydosi vaistais nuo kosulio, o reikia gydyti nervų sistemą. Kartais žmonės, kad išsigydytų kosulį, turi gauti net antidepresantų, - sakė V. Zakarauskienė.
kosuliui gydyti, greit bus israsomi antidepresantai... tai isvada tokia, kad artimiausiu metu vaistu rinkoje nebeliks, tik antidepresantai, juk jie isgydis visas ligas...
Nervinės kilmės gali būti net kosulys. Žmogus nuolat gydosi vaistais nuo kosulio, o reikia gydyti nervų sistemą. Kartais žmonės, kad išsigydytų kosulį, turi gauti net antidepresantų, - sakė V. Zakarauskienė.
kosuliui gydyti, greit bus israsomi antidepresantai...
tai isvada tokia, kad artimiausiu metu vaistu rinkoje nebeliks, tik antidepresantai, juk jie isgydis visas ligas...Mano mamai buvo kosulys nerviniu pagrindu. Gydytojai ieskojo alergiju, gyde vaistais nuo astmos ir visokiais antibiotikais ir t.t., o mama tabletes gere ir pastoviai kartojo "nieko man sitie vaistai nepadeda" ir vel pas gydytojus... Galiausiai viskas susitvarke, kai sumazejo stresas darbe ir itikejo jinai i liaudies priemones, pagere kazkokiu zoliu - ir praejo.
Blogiausia, kad gydytojai daznai ir suprasdami, kad musu liga gali buti nervinio pagrindo, mums nieko nepaaiskina. As kazkada ejau skustis, kad man sirdis kalatojas, rankos tirpsta - gydytoja vitamino B israse ir nieko nepaaiskino. As aisku giliai suabejojau jos kompetencija ir tai man tikrai nepadejo sveikti, o su laiku privede iki PA.
O galejo iskart sakyti, vaikeli, kokia sirdis tokiam amziui, tyrimai geri, cia stresas, galva reik pagyt, pailset ir t.t. Taip kad antidepresantu gal ir nereik skirt nuo kosulio, bet shiais laikais seimos gydytojas be fiziniu simptomu turetu pasidometi dar ir psichine zmogaus bukle, kuri pasveikimui (kaip ir susirgimui) turi tiesiogine itaka.
