Vienišas tėvas (arba kas būna po skyrybų)

Aplinkybės ir asmeniniai duomenys yra du skirtingi dalykai.

Atsiprašau, jei savo postu įžeidžiau.
Tiesiog pastebėjau, kad daugeliu atveju šioje diskusijoje motyvuojama arba teisminiais terminais ir įstatymų citavimu, arba tokiu visiškai neapibrėžtu terminu "vaiko interesai".
Esu tiesiog įsitikinusi, kad objektyviai vertinti čia pateiktas situacijas teisinių žinių nepakanka. Reikėtų, kad kiekvieną situaciją pakomentuotų jei ne profesionalus psichologas, tai bent jau turintis šios srities pagrindus.



Linkiu nepalūžti ir grįžti su naujom jėgom ir idėjom

Visiems pašnekovams sėkmės ir ačiū už įdomią ir naudingą diskusiją

neįžeidei. Mes diskutuojam. Aš visa tai suprantu, kad kiekviena ir kiekvienam situacija yra skirtinga. Tad ginčytis per daug nedrįsiu. Tai ką kalbu, kalbu iš savo pusės, gal ir asmeninės patirties, kad vaikui reikia abiejų tėvų. Vienam iš jų nusišalinus savo noru arba piktybiškai kenkiant nėra įstatymo, kuris įpareigotų, sudrausmintų.

Aš pradžiu norėjau parašyti kad maži vaikai daugiau pririštu prie mamų- nuo vaiko priežiūros atostogų, ir apie tai, kad protingos mamos, stegsis del vaikų pamiršti konfliktuas ir užtikrinti vaiko ir tevo bendravima...
bet paskui susimasciau

zinau keleta seimu, kur nera mamu (tiesiog vaika oficialiai augina tevas)... tai nei vienoje is tu seimu motinai neleidziama net prisiartinti prie savo vaiko, as jau nekalbu apuie tai kaip i tokia situacija ziuri visuomene...

Taigi problema yra ne tik tame- duos ne duos, leis-ne leis bendraut...Daznai tevai ta bendravima pavercia tikru kosmaru- vaikui viena karta per savaite pradedama aishkinti, kokia jo motina bloga, perkamos laaabai brangios dovanos su replikom- mama tau tikrai to nenupirktu, o jau "mama neleido, bet mes gi jai nesakysim"... Daug pavyzdziu...

Tai problema yra net ne mamuose ar teciuose- problema yra tarpusavio bendravime...

Mano dukra bendrauja su savo biologiniu tevu, taciau "tevu" vadina mano nauja vyra, savo patevi...
Negaliu pasakyt, kad mane tas bendravimas visada dziugina - buna ivairiu problemu. bet tikrai dziaugiuos, kad dazniausiai sugebam rasti bendra kalba, ir po kol kas apseinam bei VTAT darbotuoju ir vaiko dalybu

Vaikui reikalingi abu : ir tėvelis , ir mamytė . Geriau nesiskirti . Bet gyvenime atsitinka visaip...deja..."Noriu tėčio , noriu tėčio ...Kur tėtis ..."-taip mūsų dukrytė laukia darbe ar parduotuvėje užtrukusio tėčio.Tai , jeigu reikėtų skirtis , išprotėtų ir ji , ir aš , ir vyras...Tikiuosi neteks...Reikia surasti savyje jėgų ir perlipti per savo suaugusiųjų ambicijas , atskirti vyro ir moters santykius nuo tėvo ir motinos santykių.Nors , tame straipsnyje moterys "piešiamos" nelabai šviesiomis spalvomis , savo aplinkoje turiu keletą pavyzdžių labiau vyrų nenaudai. Vienas pvz.: moteris po vaikų gimimo atsisakė darbo , augino vaikus , prižiūrėjo namus; vyksta syrybos po aštuonerių bendro gyvenimo metų ...vaikai nedideli , mama pajamų neturi , turtas įgytas anytos vardu , vaikus išlaikyti gali tik tėvas (moteris prarado profesinę kvalifikaciją , nes dirbo namų šeimininke(sunkų darbą )ir greitai darbo nesusiras, namai jai nepriklauso);skyrybos vyksta vyro iniciatyva...žodžiu, moteris "praspiriama". Kitas pvz.:giminaitė dirbo Vokietijoje;jos draugo brolis (vokietis) buvo vedęs kroatę , kuri jam pagimdė tris vaikučius;tėvas , slapta nuo mamos pradėjo tvarkyti skyrybų dokumentus , "pripaišė" žmonai nelegalų darbą ir "praspyrė" iš Vokietijos ...dabar , kaip vienišas tėvas už tris vaikus gauna geras pašalpas(išgėręs pasigyrė , kad jam dirbti neapsimoka- iš vaikų pragyvena).Trečias pvz.:skyrėsi pažįstama;kurį laiką vyras leido jai su vaiku (kol remontavosi butą) pagyventi pas jį; vaikas susirgo ;mama sėdėjo su karščiuojančiu vaiku ir paprašė iš darbo važiuojančio ex nupirkti vaistų; tėvas vaistų atvežė ir mamos paprašė atiduoti už vaistus pinigus , nes "aš tau moku alimentus,tai įsivaizduok , kad iš tų alimentų būtum pirkusi vaistus". Aišku , keli pavyzdžiai nenusako visos situacijos(žinau ir moterų , kurios nuteikinėja vaikus prieš tėvą , tėvo gimines)...Žodžiu , skyrybos - labai negerai...

Būtent, kiekviena situacija individuali ir visai nepriklauso nuo lyties, tik tame straipsvyje pabrėžiama, kad vaikai dažniau atitenka mamai, tad ir PAS pasitaiko dažniau nei MAS.O teisminiais sprendimais galima manipuliuoti, o blogiausia, kad dėl tėvų egoizmo ir ambicijų nukenčia vaikas... Gaila, kad pas mus toks susvetimėjimas... Kaip galima taip nekęsti savo buvusio sutuoktinio, būt tokiem abejingiem savo vaikams... Man tai sunkiai protu suvokiama...

man irgi sveiku protu suvokiama. Pamenu, CMS skyriuje tvarkant reikalą prie dukters pasakiau jos tėvui, kad vaiko išlaikymui gali skirti daugiau nei 125 Lt. Tiesiai šviesiai pasakė, man reikia išlaikyt kitą šeimą. Aš net paklausiau, o dukra tai ne šeima? Kas kad iš buvusios šeimos. Net teisme konstatavo, kad jam reikia išlaikyti nedirbančią žmoną. Tiesiai šviesiai man buvo pasakyta, kad uždirbčiau 5000 Lt taip kaip jis ir galėsiu tuomet pati viena išlaikyti vaiką. Aš nekalbu apie save, tik parašiau kaip pavyzdį. Kiek daug tokių pavyzdžių panašių į mane. Gerai, kad sukrapščiau advokatui pinigų, bet yra tokių kurios nesugeba išleisti (tiksliau įšaldyti pinigų). Tai tik alimentai. O kur visa kita. Bendravimas, auklėjimas ir t.t.

Pasižiūrėjus į šiandieninę abiejų Rinau situaciją, siaubas ima. Du žmonės negali susitarti dėl vieno vaiko. O kiek tokių situacijų pačioje Lietuvoje?

Aš niekaip nesuvokiu, kas pačiame vyre, kaip tėve atsitinka tokio, kad nebenori su vaiku bendrauti? Arba nenori mokėti vaikui alimentų? tas pats klausimas ir apie moteris.

Mindudo, sutinku, tai sveiku protu suvokiama tokie poelgiai. Tačiau dėl teismų manipuliavimo aš nesutinku.

skyrybos yra net labai gerai.
Tai yra naturalus gamtos reiskinys.
Jei du nesuderinami augalai pradeda augti vienas salia kito. Silpnesnis is ju mirsta.
Taip ir su zmonem.
Jei nebus skyrybu, vienas butinai pakratys kanopas anksciau laiko. Todel skyrybos yra apsauginis gamtos voztuvas.

Kai jau yra vaikų, skyrybos nėra gerai...Bet , aišku , jei gyvenimas kartu tampa nebeįmanomas-reikia skirtis,tačiau tą daryti be tų idiotiškų ambicijų kovų...

Iš Tavo aprašytos asmeninės patirties supratau, kad skyrybų metu (įtariu ir vėliau, iki šiol) Tavojo vyro elgesiui vadovauja asmeninės nuoskaudos ir ambicijos. Jos dažnai griauna bet kokias galimybes išlaikyti šiltus santykius sutuoktiniams po skyrybų, išsaugoti nors ir susilpnėjusius ryšius... Čia vienas iš netekčių patologinių susitaikymo mechanizmų, kuris labai dažnas... Žmogus pasamonėje, kad apsisaugotų nuo praradimo skausmo visiškai neigia buvusius santykius (buvusio gero gyvenimo kartu prisiminimai skaudina dėl jų netekties ir negalimumo vėl sugrįžti, tęstis (panašiai kaip mirus brangiam žmogui)), bando atsiriboti nuo bet kokių santykių ateityje (nes tai primena praeitį), bando bausti ankščiau buvusį brangų žmogų (nes pasamonėje, o kartais ir sąmoningai jį kaltina dėl iširusių santykių, ar dėl savo netekties skausmo), bando atsiriboti ir nuo vaikų (skatina taip pat skausmingus dėl netekties prisiminimus). Tie patys mechanizmai veikia ir neleidžiant vienam iš tėvų lankyti vaiką, bendrauti su juo (nes tai skatina prisiminimus, tai likę pąsamoniniai ar sąmoningi kaltinimai dėl ryšio nutraukimo). Tai patologiniai savisaugos netekties metu mechanizmai, kuriuos galima paveikti juos atskleidžiant, bandant be pykčių ieškoti išeities, suprasti vienam kitą, susigyvenant su netektimi. Jei nepavyksta to padaryti patiem, galima pasitelkti psichologo konsultacijas. Pagalvojau, kad mažesnės ar didesnės netektys mus aplanko beveik kasdien, ir mes dažnai nemokame jų atpažinti, nemokame jų išgyventi ir susitaikyti, niekas to nemokina... Galbūt dėl to tiek daug žmonių piktų, žiaurių, įskaudintų, nelaimingų... Bet mes patys sau ir savo brangiem žmonėm galime padėti, tik reikia įsiklausyti į kitą žmogų, pasistengti suprasti jo jausmus ir poreikius ir civilizuotai ieškoti sprendimų... O svarbiausiai reikia pasistengti suprasti save, mylėti save ir negyventi praeities nuoskaudom, o prisiminti tai kas buvo gera ir malonu, juk nesvarbu, kad to nesugražinsi, svarbu, kad ateityje gali kurti naujus stebūklus... Būkim laimingi...

Vakar pasikalbejom su vyru apie mergyte. Vaiko teise pazinti neseniai gimusi broli ir sese. Nezinau tevas del patirto streso nuolatinio motinos zeminimo venge lankyt dukros. Kaip i tai reaguos motina (aisku sakys kodel dabar parupo?, kokia vaiko reakcija bus i staiga atisiradusi teva? Ir neaisku ka 5-metis vaikas zino apie teva? Ar jis gali racionaliai mastyt apie tokia padeti.

As vyrui sakau tu moki alimentus tu privalai matyt vaika ir zinot kaip auga. Vaikai negali but gyvenimo klaida. Gyvenimo klaida gali buti buvusi zmona, buvusi santuoka.

As esu uz tai kad vaikas del tevu nuodemiu neturi kentet. Vaika daug lengviau augint dviese nei vienai. Laikas kai vaikas lankosi pas teva gali isnaudot savom reikmem.

Dar si ryt suzinojau kad M rinau pagrobe dukra. Ji sulaike Rygoje. Kaip manot kokios kalbos bus, aa? O kad R. Rinau buvo pagrobusi dukra ir issiveze i LT tai tikrai niekas neprisimint. Patyketi vel kaltas liks tevas.

Mindudo, as tave sutinku forume ne pirma karta. Tavo istorija labai primena mano vyro pirma santuoka. Tik skirtumas tas, kad tu vis dar neissiskyres, o maniskis zmonos paragintas pirmos visgi issiskyre. Kazkaip labai atkreipiau i tave demesi.
Papildyta:

Vel apie ta pati 125 litai manau, kad normalus pinigai mazameciui vaikui. Juk mama irgi turi skirti tiek pat pinigu vaikui. Vadinas vaiko reikmems skiriama 250 lt.
Mano vyras moka 350 Lt. saziningai. Vadinas vaikui iseina 700 lt. Mokedamas 350 lt neturi nieko. Nemato dukters, nuolat buciuodavo i spina prie duru, paskui nuolatinis motinos zeminimas.
Zinau kad artimiausiu metu vyks pokalbis kaip atnaujinti santykius su dukra. Ir kaip tai padaryt be stresu.
Manau teks kreiptis i policija, nes mama kazkur pabego ir negyvena savo registruotoje vietoje. Dar pasikeite telefona. Tai praktiskai susisiekti neaisku kaip.

Jei vaikui daugiau nei 2 metai tai mama gali dirbt. O as pav. irgi nedirbanti islaiko vyras, bet irgi butu nepasiteisinimas jei vaikams butu daugiau nei 2 metai. Galeciau eit dirbt.

Aš neišsiskyręs ir nesiruošiu skirtis, nes mes gyvename labai gerai.
Na yra kai kurių problemų, kurias Tu turbūt ir turi galvoje, bet jau baigiu su jomis susigyventi...
O dėl Tavo vyro padėties... Labai džiaugiuosi, kad skatini bendrauti su dukrele. Visai nesvarbu kiek laiko praėjo po išsiskyrimo, svarbu savyje atrasti tą norą ir meilę dukrai. Ką busioji sakys visai nesvarbu. Geriausia paaiškinti, kad dukrą visada mylėjo, o pamatyti nedrįso, nes nenorėjo trikdyti jos asmeninio gyvenimo, ar kažką panašaus. Galima pasakyti, kad supranta, jog jai sunku vienai auginti dukrą, kad jis dėkingas, kad Ji rūpinasi jų vaiku... Svarbu nekaltinti, neužgaulioti ir ieškoti prėjimo kelių, nors ir kaip sunku - reikia paminti savo ego, nuoskaudas vardan geresnių santykių, vardan galimybės matyti savo dukrą... Juk nesvarbu, kad santykiai nutrūko ir kaip jie nutrūko, svarbu, kad juose irgi buvo gerų dienų, kad tų santykių vaisiumi yra Jų dukra... Aš netgi siūlyčiau, jei tik galima, kiek tik galima bendrauti šeimomis, ieškoti sąlyčio taškų... Tai sunku, bet įmanoma - prie kiekvieno žmogaus galima rasti priėjimą, tik kartais nereikia bijoti nusižeminti, "pasirodyti kvaileliu". Kai išsilies nuoskaudos, kai matys, kad prieš "ginklus" atsukta apnuoginta krūtinė, manau, kad gali ir palūžti ir nuleisti savo ginklus... Tik tam reikia kantrybės, nes matyt ne be reikalo santuoka iširo - jei būtų taip lengva, būtų pavykę ją ir išlaikyti... Bet dabar Tavas vyras ne vienas, jis turi Tave, naują šeimą, o kartu jūs stipresni ir galite vienas kitą palaikyti ne tik kovoje, bet ir ieškant taikos...
O vaikui tėvas visuomet lieka tėvu, nesvarbu kas buvo sakoma anksčiau. Galima paaiškinti, kad "tėvas pasikeitė", dabar vėl geras, arba, kad jis visuomet mylėjo, troško būti kartu, bet negalėjo dėl to kad toliau gyvena ar pan... Na geriausia sakyti tiesą, kalbėti jausmais, (tik jokiu būdu nekaltinant, nesmerkiant nei žodeliu mamos - tai gali atstumti vėl vaiką, jei su mama geri ryšiai), tai visuomet padeda...
Mane labai džiugina Tavas pasiryžimas paskatinti vyrą bendravimui su savo vaiku... Reta tokių žmonių...
Linkiu sėkmės ieškant sprendimo kelių... Laikysiu už jums kumščius...