QUOTE(laureta @ 2008 10 30, 05:24)
[size=1][/size]
skyrybų priežastis būna ir dėl vieno iš sutuoktinių per dažnas alkoholio vartojimas. Toks žmogus jau neturi darbo, galop nemato šviesios dienos be pilstuko. Ar tokiems susitikimams motina ryšis leisti vaiką? Nemanau. Nors LT įstatymai numato, kad vaikas gali bendrauti ir su išgėrusiu tėvu (nebent pasikeitė paskutiniu metu kas nors).
nejau vaikui pasakysi, kad tavo bio yra alkoholikai, narkomanai ir t.t. Turėdamas svetimą vaikutį namie jam aiškinsi jo bio tėvų atsisakymo priežastis?

Net susimasčiau. Ar ne per daug vaikui?
Aš esu laiminga, kad esu sveika. Visa kita įgyjama.
Manau kad galima leisti susitikti su savo tėvu ar motina ir priklausančiu nuo alkoholio, tačiau viena iš sąlugų turi būti tai, kad susitikimo metu jis būtų blaivas.
Na bet apie priklausomybę nuo alkoholio čia jau atskira tema. Keletą kartų man pačiam teko ištraukti klimstančius į priklausomybės liūną rizikingai ar žalingai alkoholį vartojančius, o kelis kartus net pasiekti ilgalaikės remisijos priklausomiems nuo alkoholio. Čia kaip teisingai paminėjo salve123, reikia tik surasti tinkamą motyvaciją ir surasti problemos sprendimo kelią, o kai tik žmogus pajaučia, kaip į gerą keičiasi jo gyvenimas ir toliau išlaiko motyvaciją (kurią reikia nuolat sustiprinti), jis pats kabinasi į gyvenimą.
O įvaikintiems vaikams manau, kad būtina aiškinti apie biologinių tėvų atsisakymo auginti savo vaikus priežastis, kad nebūtų pažeistas vaiko idantitetas, kad vaikai nekaltintų savęs dėl to, kad tėvai neaugina jų. O svarbiausia negalima kaltinti, juodinti bio tėvų, nes vaikai tapatina save su jais, (jei kaltini tėvus, kadangi jie žino, kad yra jų vaikai, jų dalelė pasąmoningai jaučia, kad tos Jų dalies netoleruoji, smerki)... Tad pirmiausiai turi pats įsigilinti į viso to priežastis ir kaltinti konkriačią situaciją, ligą, priežastį, bet ne žmogų. Čia panašiai būtų, jei jūs susirgtumėte žarnyno vėžiu ir aš pradėčiau kaltinti jus, kad blogai maitinotės (nors ir žinojote sveikos mitybos principus), kas iššaukė ligą... O vaikui tai tikrai nėra per daug, nes vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir savo gyvenimą... Tik žinoma tai reikia daryti delikačiai pagal jo amžių, suvokimo lygį, nekišti informacijos prievarta, bet atsakinėjant į iškylančius klausimus, betarpiškai bendraujant visomis tuo metu vaikui aktualiomis temomis, visuomet atvirai, neparodant, kad ta tema tau skaudi, ar bėgi nuo jos, nes vaikai labai gerai jaučia emocijas, o tai gali jam taip pat atrodyti, kad tą jo gyvenimo dalį "smerkiate", vengiate jos, kartais net gerai užuominom, pačiam užvedant pokalbį apie tai padiskutuoti papasakoti, ką žinot, kad vaikas jaustų, kad jis visas yra brangus ir kad nevengiate apie tai kalbėti ir toleruojate jo tokią kilmę...
Papildyta:
QUOTE(Bekasė @ 2008 10 30, 10:08)
o kas trukdo tiems teciams daugiau laiko praleisti prie vaiko? Keltis ir pakeisti pampersa nakti, laikyti ji priglaudusi prie savo nuogos odos ( kudikiui tai yra labai svarbus dalykas), ji maudyti, migdyti, su juo zaisti. Gal nori pasiziureti, koks procentas vyru iseina i vaiko auginimo atostogas? O juk niekas jiems to daryti netrukdo - turi tam visas galimybes.
O nedaro todel, kad nenori ar nepakankamai nori, nes salygos lygeverciai dalyvauti vaiko auginime yra sudarytos ir dabar ir tie vyrai kurie nori jomis ir naudojasi.
o aš sakau, kad tėčiai to nedaro? Aš pats naktimis keldavausi ir dukrytę nešdavau žmonai prie krūties (kartais maitindama net neprabusdavo), keičiau pampersus ir t.t. Tačiau mama praleidžia 24val. kartu su vaiku ir maitina krūtimi, o tėtis mažiau - tik tai tenorėjau pasakyti. O dėl vaiko auginimo atostogų aš puikiai tai suprantu, kad mažesnis kiekis tėvų išeina šių atostogų, nes reikia rinktis tėtis ar mama, kadangi vyrai neturi krūtų, dažnai uždirba daugiau, jų šių atostogų išeina mažiau ir dažniausiai abipusiu susitarimu, bet jei man būtų kitokios galimybės ir tuo laiku būtų galima, manau, kad nebūčiau labai supykęs, kad man tektų auginti savo dukrytę. Be to pažįstu tėvelių, kurie išėjo vaiko auginimo atostogų, nes mama prieš nėštumo ir gimdymo atostogas nedirbo, arba darbą gali derinti su kūdikio maitinimu krūtimi ir pastebiu, kad tokių tendencijų daugėja... Tad negalima sudarinėti stereotipų ir kaltinti visų vyrų, kad nesirūpina savo vaikais, o jei nesirūpina nuleisti tai kaip normą ir neieškoti priežasčių ir priemonių kaip tai pakeisti...