
Praleidom ir mes savaitę Lenkijoje - tik šiandien popietę grįžom. Norėčiau pasidalinti įspūdžiais ir patarimais.

Taigi, pirmąją dieną važiavome per Lenkiją kol privažiavome iki Zakopanės. Ir nors nakvynė buvo siūloma kas keletą metrų, kelias valandas ieškojom kur apsistoti. Norėjom atskiro nuo šeimininko kambario (ių), su pusryčiais. Tad ieškojom pensiono, kurį radom po kelių klajonių valandų. (Užbėgant į priekį pasakysiu, kad pastovią nakvynės vietą radom ne palei pagrindinį kelią, o nusukę į keliuką palei kalnus). Vienas pensionas žmogui kainavo 120 zlotų, kitas - 45 (su pusryčiais). Kainų skirtumas nemažas. Apsistojome jau visai sutemus pastarajame pensione "Bernadeta". Kambariukas, kuklūs pusryčiai, nieko ypatingo.
Kitą rytą dalį dienos nusprendėme paskirti pastovios nakvynės paieškoms, kur liktume likusias penkias naktis. Ir pastangos atsipirko - atradome puikų pensioną "Vena"** šalia kurio teka kalnų upelis, yra patys kalnai. Čia - 55 zlotai žmogui, bet pavyko nusiderėt. Pusryčiai neblogi, aplinka graži, kambariai, žodžiu, viskas puiku. (šią informaciją pateikiu tikėdamasi, kad ji pravers ieškantiems kažko panašaus kaip mes

Tą pačią dieną susiplanavome kurią dieną kokį objektą (ar objektus) lankysime ir tą patį vakarą pasikėlėme į Butorowy vierch viršukalnę. Tikrai smagu kilt atviru keltuvu ir pasivaikščiot viršūnėje.
Kitą dieną važiavome prie Morskie Oko. Kas mums nepatiko labiausiai, tai kad kas kelias minutes pravažiuodavo mikroautobusai, sunkvežimiai, traktoriukai, kaskart sukeldami dulkių debesis. Kai pravažiuoja kartą per pusvalandį - na, dar nieko. Bet kai tai ima kartotis kas kelias minutes, malonu anaiptol nėra, nes vis dėlto juk norisi kvėputi kalnų, o ne sunkvežimių oru.
Prie pačio ežero - gausybė žmonių. Bet ežeras tikrai gražus.

Labai smagu buvo pasivažinėti mažų miestelių keliukais kalnuose, po pievas, kur atsiveria puikūs vaizdai.
Sekanti diena buvo paskirta Kasprowy vierch viršukalnei. Eilėje stovėjome 3,5h. (Atsistojome maždaug 9.50h). Grupes praleidžia be eilės. Taip pat be eilės praleidžiami žmonės jau nusipirkę bilietus, tad jei norėtumėt kilti į šią viršūnę, patarčiau bilietus nusipirkti iš anksto, kad nereikėtų laukti eilėje. Likimo ironija - kol laukėme, saulutė pasislėpė ir.. apsiniaukė. Tad ant kalno matėme tik debesis. Tad teko tik pasigrožėt skrajutėm, kaip "turėjo" būti. Viršūnėje laikas limituotas - 2 valandos pakilimui iki jos ir pasibuvimui (vėlgi, kad nesusidarytų eilės). Šiaip ar taip, pats kilimas, pasivaikščiojimas po kalnus, tikrai labai smagus.

Per kitas dienas ėjome link krioklio Siklava (nežinau, ar tiksliai taip vadinasi), kilom į Horendos kalną, važiavome prie pilies ir ežero...
Tikrai patiko, kelias link krioklio, tarp kitko, mums pasirodė sutvarkytas geriau nei prie Morskie Oko - ir suoliukų buvo, ir pats keliukas patrauklesnis.
Dar keli pastabėjimai ir patarimai:
Prekybos centrai: Zakopanėje yra parduotuvėlių, bet viena geresnių ir mažesnėmis kainomis pasirodė maisto prekių parduotuvė su boružėle - Biedronka. Keliolika kilometrų už Zakopanės yra didesnis prekybos centras - Alma. Pasirinkimas čia gerokai didesnis, tačiau ir kainos aukštesnės.
Pagrindinėje Zakopanės gatvėje - daugybė žmonių, išties gyva gatvė, su daugybe muzikantų, gyvų statulų, ir šiaip visokio plauko savų prekių reklamuotojų.
Pagrindiniai suvenyrai - sūriai, kurių tikrai nemažai pardavinėjama Zakopanėje, kailiai, taip pat daug karvučių, avyčių - žaislų.

Grįžome per Krokuvą. Jaukus miestas, nors ilgai ten ir neužsibuvome.
Vakarop apsistojome pakelės viešbutyje "Europe". Trivietis kambarys - 160 zlotų. Bet kambariuose tvyrojo didžiulė drėgmė, net patalynė buvo ja persismelkusi. (Dar radom vieną tarakoną. Bet laukinis. Lyg ir.)
Tai tiek. Maždaug nužvelgiau kelionę, tikiuosi, kažkam bus naudinga. O šiaip Lenkijos kalnai tikrai gražūs ir pasižiūrėt yra į ką.
