Kai mes pries pora metu rugsejo vidury vaziavom i Tunisa, pataikem ant granatu sezono. Taigi, isvaziavom i Sachara. Dabar neatsimenu, kurioj vietovej (gal Makalius tiksliau atsimena ir papildys mane

) sustojom salikelej prie tunisiecio, pardavinejancio ju vietine "gira". Jei teisingai atsimenu, tai buvo palmiu sula (Makaliau, pataisyk mane, jei klystu - tu jaunesnis, tavo atmintis geresne

). Na, mes tos palmiu sulos tik paragavom, bet mums nepatiko, pasirode tokia sleiksciai saldi, todel ir nepirkom. Vietoj to priejom prie kito pardavejo ir nusipirkom granatu (6 vienetai - vienas dinaras, t.y. 2,20 lt.). Kadangi veikti daugiau nebebuvo ko, nusprendem eiti pasivaikscioti i greta esancia oaze. O kai iejom i ja, abu su vyru issiziojom pamate granatmedzius, ant kuriu kabejo tokie pat granatai, kokiu ka tik buvom isigije is to tunisiecio

Na, mes su vyru pasirodem kaip tikri lietuviai - puolem skinti granatus viena po kito
Ech, ju buvo tiek daug.... Ir kaip tycia autobusas eme pypseti, kviesdamas paskutinius zioplinejancius keleivius grizti i ji. Atsimenu, kaip tycia tuo metu abiem rankomis isikibau i granata, kuris niekaip nenorejo man "pasiduoti" ir buti nuskintas. Bet as ji nugalejau

Begte grizom i autobusa, kuris lauke butent musu
Ta vakara viesbucio kambaryje gardziavomes saldziais, aromatingais ir gardziais granatais... Ju skoni prisimenu iki siol

Matyt del to, kad didzioji ju dalis buvo ne pirkta, o isigyta "na chaliavu"