sveikjos. idomu butu suzinoti is tu kurios istekejusios ar ilga laika draugauja su vaikinu, ar jus isties laimingos?as su savuoju jau 1,5 metu, taciau jauciu kad kazko truksta.tikrai man jis patinka, bet kai kurie dalykai varo is proto. o kaip jums?
su MB beveik 3metai kartu, tai visko būna.. ir dienų kai atrodo geriau jo nebūtų, ir dienų kai negaliu be jo 
o jam manau taip pat 
visi žmonės turi ydų, turi savo charakterį, turbūt nebūna žmonių, kurie neturėtų nors vienos charakterio savybės varančios iš proto 
o jam manau taip pat visi žmonės turi ydų, turi savo charakterį, turbūt nebūna žmonių, kurie neturėtų nors vienos charakterio savybės varančios iš proto
QUOTE(TimbaLimba @ 2008 10 15, 11:15)
su MB beveik 3metai kartu, tai visko būna.. ir dienų kai atrodo geriau jo nebūtų, ir dienų kai negaliu be jo o jam manau taip pat visi žmonės turi ydų, turi savo charakterį, turbūt nebūna žmonių, kurie neturėtų nors vienos charakterio savybės varančios iš proto
o jam manau taip pat visi žmonės turi ydų, turi savo charakterį, turbūt nebūna žmonių, kurie neturėtų nors vienos charakterio savybės varančios iš proto 
kartais būna, kad atrodo, jau ir viename kambaryje būti nebegali, tiek viskas kibirkščiuoja, apsižodžiuoji, apsipyksti, bet kai viską išsiaiškini, taaip gera palieka (iki kito karto) 
šiaip nesu aukselis jam, nes dažnai viską noriu pagal save daryti, tad MB reikia daug kantrybės su manimi, už tai esu jam dėkinga. Stengiuosi keistis truputį, nes gyvenant kartu tai būtinas dalykas - reikia galvoti ne vien apie save, bet ir šeimą
taip
visko buna.kartu jau beveik 4.5 metu ir pasitaiko visokiu dieneliu.idealus santykiai,be pykciu ir dramu,buna tiktai meiles romanuose
QUOTE(Emanuella @ 2008 10 15, 12:35)
visko buna.kartu jau beveik 4.5 metu ir pasitaiko visokiu dieneliu.idealus santykiai,be pykciu ir dramu,buna tiktai meiles romanuose
mes kartu jau 8 metai, bet tikrai dabar nera labai grazus laikai, kazkaip kiekvienas gyvenam sau, nebera to bendrumo 
labai noriu tiketi, kad viena grazia diena viskas pasikeis ir vel bus kaip kadaise, kai skaiciavom pirmuosius bendrus metukus 
labai noriu tiketi, kad viena grazia diena viskas pasikeis ir vel bus kaip kadaise, kai skaiciavom pirmuosius bendrus metukus
Jau daugiau nei 10 metų jaučiuosi laiminga.
As su MB kartu beveik 7 metai,ir ka galiu pasakyti esu aprupinta,mylima,mylinti.Esame sugyvene du vaikucius 
,turime bendru tikslu,bendru svajoniu...manau kad esu laiminga.Bet buna kartais tokiu dienu kad nesinori nieko,kartais MB netoky zody pasako,ne vietoj daiktus palieka bet nepasaulio pabaiga.(as ir kartais taip padarau)As jy myliu ir jauciu kad jis myli mane .
,turime bendru tikslu,bendru svajoniu...manau kad esu laiminga.Bet buna kartais tokiu dienu kad nesinori nieko,kartais MB netoky zody pasako,ne vietoj daiktus palieka bet nepasaulio pabaiga.(as ir kartais taip padarau)As jy myliu ir jauciu kad jis myli mane .
Būna dienų , kai galvoju, kam man, tokiai protingai moteriškei 
, reikia tokio baisaus diedo.... Tada verkiu, gailiuosi savęs ir savo sužlugdyto gyvenimo, neišsipildžiusių vilčių . Paskui ateina kitas etapas - kai galvoju, jetau, ir ką tas pritrenkiantis , išvaizdus vyriškis veikia su tokia baisybe kaip aš . Paskui vėl etapas nr. 1 , paskui rutinos mažumėlę ir t.t. Na, ir kas pasakys, ar čia laimė ar nelaimė 
, reikia tokio baisaus diedo.... Tada verkiu, gailiuosi savęs ir savo sužlugdyto gyvenimo, neišsipildžiusių vilčių . Paskui ateina kitas etapas - kai galvoju, jetau, ir ką tas pritrenkiantis , išvaizdus vyriškis veikia su tokia baisybe kaip aš . Paskui vėl etapas nr. 1 , paskui rutinos mažumėlę ir t.t. Na, ir kas pasakys, ar čia laimė ar nelaimė
QUOTE(oaze @ 2008 10 15, 18:26)
Būna dienų , kai galvoju, kam man, tokiai protingai moteriškei , reikia tokio baisaus diedo.... Tada verkiu, gailiuosi savęs ir savo sužlugdyto gyvenimo, neišsipildžiusių vilčių . Paskui ateina kitas etapas - kai galvoju, jetau, ir ką tas pritrenkiantis , išvaizdus vyriškis veikia su tokia baisybe kaip aš . Paskui vėl etapas nr. 1 , paskui rutinos mažumėlę ir t.t. Na, ir kas pasakys, ar čia laimė ar nelaimė
, reikia tokio baisaus diedo.... Tada verkiu, gailiuosi savęs ir savo sužlugdyto gyvenimo, neišsipildžiusių vilčių . Paskui ateina kitas etapas - kai galvoju, jetau, ir ką tas pritrenkiantis , išvaizdus vyriškis veikia su tokia baisybe kaip aš . Paskui vėl etapas nr. 1 , paskui rutinos mažumėlę ir t.t. Na, ir kas pasakys, ar čia laimė ar nelaimė mes kartu pora metu (greit bus), esu labai laiminga (tfu tfu tfu), nes jis- mano zmogus. keista, bet nesam iki siol susipyke. gal todel kad abu ramiakai?...
As rekti nemoku, jis irgi. ramiai vienas kitam pasakom, kas ne taip ir gyvenam toliau.
mes kartu jau 10m,7m kaip vede,niekas nesigailejau kas esu su tuo zmogum 
