
mes gavom medini arkliuka, maza foteli kresla (toks poroloninis, apvilktas audiniu), didele pasaku knyga, antra masina paspirtuka

ir vidutinio dydzio meskina ...
Isvados:
arkliuko dar bijom, nesisupam, bet palinguojam su juo,,,

mamyte tikis, kad uzaugsim...
nuo kreslo pacioj pradzioj nukritom ir uzsigavom, bet dabar labai megstam ant jo palaipiot, pasedet, pasislept, atsistot prie jo ir zengt pirmuosius zingsnelius...
pasaku knyga megstam labai skaityti vakarais...
ir LAABAI MYLIM ta didelesni meskina... nors yra kitu minkstu zaislu - taciau tik su tuo meskinu zaidzia... na, ir ka jus pasakysit...
tiesa, antroji masina taip pat smagu pastumdyti... ale... tik karts nuo karto...