Ar galima vaika permokyti?

#1
Na, cia toks klausimas, manau, is fantastikos srities... smile.gif Ar gali nutikti tokia situacija, kad mama, uzsiiminedama su savo vaikui (maniskiam 2 metai) gali ji tiek perkrauti informacija, kad jam nuo to dingtu bet koks noras mokytis? Ar gali taip buti, kad 2 metu vaiko galveleje butu PER DAUG informacijos? PER DAUG istrauku is knygeliu, kurias skaitome, PER DAUG ziniu apie raides, skaicius, masinas, geles, maista, gyvunus, gamta ir t.t.? Ar gali vaikas PER DAUG sneketi ir PER DAUG galvoti pagal savo amziu? Ir kaip zinoti kada jau cia PER DAUG, jei vaikas domisi, klausia ir mielai kartoja naujus dalykus?

Ar blogai, kai vaikas visa diena turi koki nors idomu uzsiemima ir del to nenori iseiti i lauka (mano manymu jis nenori eiti i lauka tiesiog todel, kad lauke salta)?

Atsakyti
#2
Manau per daug nebuna, jeigu vaikas pats nori tos informacijos, bet jeigu kisa vos ne prievarta- tada negerai. Informacijos gali buti tik permazai arba vaikas gali nenoreti daug zinoti, viskam savo laikas

P.S. oi sorry kazkaip atsakiau ir nepasiziurejau kad psichologui klausimas wink.gif
Atsakyti
#3
Knygeliu (jei ju turinys atitinka amziu) nebuna per daug. bet kad tevai kartais perisitengia is vavo vaiku lipdydami vunderkindus - tai jau faktas.

Per daug mastyti siuo klausimu nereikia, jei tavo vaikas maziausiai dvi valandas praleidzia grymane ore tiesiog siaip sau, nerupestingai lakstydamas, zaisdamas ir kitaip fiziskai veikdamas ir jei jis maziausiai valanda pamiega. tad ir tam lavinimui laiko lieka nebe marios, o pats tas.
Atsakyti
#4
"Per daug" būna tada, kai nori tėvai, bet ne vaikas. Kai vietoje "tu gali" atsiranda "tu turi". O jei vaikas imlus ir žingeidus, turi gerą atmintį ir pats nori mokytis - reikia tik džiaugtis smile.gif Beje, kažkur skaičiau, kad net ir neeilinių gabumų vaiko tėvams jokiu būdu nereikėtų stebėtis ar žavėtis vaiko sugebėjimais - tam, kad vaikas neisjuastų išskirtinis, kad nejustų pernelyg didelės atsakomybės toliau nenuvilti tėvų, kad vienu momentu ėmus ir susilyginus su bendraamžiais nejaustų nuoskaudos...
Atsakyti
#5
Itariu, kad galima ir permokyti unsure.gif . Pati, man rodos, vaikystej buvau permokyta. Eidama i mokykla mokejau skaityt, rasyt, skaiciuot, visa privaloma grozine literatura perskaitydavau metais-kitais anksciau nei priklauso. To pasekoj budavo klaikiai sunku issedet pamokose, buvau nedrausminga, judri, nelabai suprasdavau ka ten reikia veikt, viska zinojau ir stebejausi klasioku zioplumu. Namie budavau 'lavinama' i prieki (noriai). Ir taip iki kokios 7 klases, kol tevai 'mete' lavinima namie ir pajutau, kad nemokedama mokytis su klase emiau atsilikti. Niekam nelinkeciau. Buvo labai sunku ismokt mokytis...
Na, dvimeciui tas gal ir negresia. Bet galima ji sudomint ir ne tokiais 'intelektualiais' zaidimais,- pvz, lipdymu, pieshimu, lakstymu lauke, zaidimu smelyje.
Atsakyti
#6
Na, bet noras mokytis nuo to tau nedingo smile.gif Mes ir lipdom, ir klijuojam, ir piesiam ir masinytes stumdom, ir akmenukus veziojam, ir is kaladeliu statom, ir su didele masina po kambarius duodames, ir gaudyma zaidziame, ir kamuolius ridename ir "svecius" zaidziame (vaidmenu ar fantazijos zaidimus, nezinau kaip juos pavadinti), ir miegame, ir i lauka iseiname (kai nebuna taip salta). Bet mociute vis tiek susirupinusi, kad tokioj mazoj galvelej tiek daug visko telpa. Na, gal nesimatytu kiek ten telpa, jei sunus taip gerai nesneketu... Na, as tiesiog kitos iseities nematau kaip ji viskuo uzimineti, nes jei neuzimineju, tai vis tiek ant keliu kariasi ir demesio reikalauja... Tai gal geriau ka nors veikti, nei pyktis del demesio ar masinytes visa diena stumdyti (o tai niekada neatsibosta, bet ne vienam, zinoma)...
Atsakyti
#7
Jūs pati atrodo jaučiate, kad negali būti per daug, jei vaikas nori mokytis.
Gal, jei ne močiutės susirūpinimas, tai Jūms ir nebūtų atėję į galvą, kad gali būti per daug. Manau, kad vaikas pats tuoj pat parodytų, jei jam būtų nuobodu, neįdomu, jei jis pavargtų. Tūrbūt reiktų džiaugtis, kad vaikas toks imlus.
Atsakyti
#8
Labai aciu uz atsakyma. Taip, as jauciu, kad per daug nera ir esu tikra, kad vaikas pats parodo, kai jam per daug (ir taip buna). Tik mociuciu nerimus kartais tenka profesionalu argumentais atremineti. Ypatingai tu mociuciu, kurios kazkada seniai buvo vaiku darzelio aukletojomis wink.gif O man paciai tai labai smagu, kai matau kaip noriai vaikas siurbia visas zinias i save smile.gif
Atsakyti