Vaikas iš kūdikių namų

#421
QUOTE(Ute @ 2012 12 30, 20:17)

P.s. Dėl noro mokytis - tai manau, kad jį daug lengviau įkvėpti neturint išankstinių nuostatų kaip turėtų mokytis vaikas.  4u.gif

pvz. turėti nuostatą, kad vaikas rodys nors minimalias pastangas, norėdamas išmokti, o ne su klyksmu kasdien viską trenks ant žemės.
Papildyta:
p.s. Alfija - pirmam sakiniui labai pritariu.
Atsakyti
#422
Bet iš tiesų yra taip. Kai tik vaiko auginimas tampa viso gyvenimo tikslu, o ne jo sudėtine dalim- taip ir atsiranda daugybė nusivylusių. Tėvai vaiku, žmona vyru, vyras žmona, tas vaikas abiem tėvais, viskas persikelia tolyn. Nepasibaigianti virtinė nelaimingų žmonių.
Asmeniškai vien tik auginančios vaikus, tupinčios ant kiaušinių- savęs neįsivaizduoju. apie tą nusivylimą gal ne taip pasakiau.
Ir dėl meilės. Tai kad aš myliu vaikus- man padeda išbūti kartais labai sudėtingas situcijas. Tiesiog išbūti.Kiek tai padeda vaikui- aš nežinau. Ir tai kad vaikai mane myli- jiems padeda lengviau prie manęs prisirišti, reaguoti į vienokius ar kitokius mano sprendimus ir reakcijas. Bet, kad tik meilė viską išspręstų, arba kad taip jau visiškai viską palengvintų- nežinau.
Atsakyti
#423
QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
Ute, svarbiausia tai kad vaikas ir vaiko augimas netaptų vieniteliu gyvenimo tikslu. Tai tada ir nenusivilsi taip visiškai.

Nesutinku. Teko sutikti daug šeimų kur vaikas tikrai nėra vienintelis gyvenimo tikslas, o nusivylimo (ar liūdesio, neigimo) daugiau negu reikia.

Jei vaikas - vienintelis gyvenimo tikslas, tada manau ir lūkesčių didelė krūva ir vaikas traumuojamas vien tuo dideliu lūkesčių kiekiu ir vėliau tuo per dideliu pasiaukojimu.

QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
Jie nėra nerealizuotiems lūkesčiams patenkinti, o išeiti į savarnkišką SAVO gyvenimą. Tėvų funkcija užauginti jį savarnkišku.

thumbup.gif Aš pridedu dar vieną tikslą - išmokti būti laimingu esamoje situacijoje kokia ji bebūtų.

QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
Nusivylimai ir atradimai vaike- tai gyvenimo palydovai. Vienur nusivili, kitur apsidžiaugi, viena įdiegi, kita neišeina. Bandai iš naujo.

Kasdienybėje - taip. Bet globalūs nusivylimai - vis tik lūkesčių pasekmė.

QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
Apibrėžti reikalavimai ne vien tai dienai yra visada. Nes vis tiek reik žinoti kokia kryptim judi. Negali judėti per gyvenimą molekulės principu.

g.gif Turbūt kad požiūris į gyvenimą atspindi kuria kryptimi judu ir judinu vaikus.
Molekulės principu nejudi, bet vis tik vaikų problemos ir gebėjimai, polinkiai gali labai smarkiai pakoreguoti planus. Ir koreguoja.

Filosofiškai žiūrint kuo abstraktesni planai, tuo mažiau koreguoja gyvenimas. Jei tikslas tik savarankiškumas, tai jis apskritai niekada nebus koreguojamas. Tik priemonės jam siekti.

QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
/Niekada ypatingai gyvenime nesureikšminau ir nesureikšminu meilės. Nei savo vaikams, nei vaikų man. Tai yra labai gražus ir malonus priedėlis prie bendro

Čia mes skiriamės. Man yra ypatingai svarbu mylėti vaiką. Tai būtinybė mano gyvenime. Vaiko meilė man jau atskira kalba.

QUOTE(alfija @ 2012 12 30, 20:39)
Aš suprantu, kad tu dabar labai šviežia mama ir visi jausmai vėl labai žvieži ir nauji. Nes jie skirti kūdikiui. Bet ir biologinį kūdikį arba išeina tėvams pamilti arba ne. Arba tam reikia kelių metų.

Ne visai supratau mintį, bet jei kalba apie tai, kad imami globai/įvaikinimui vaikai kuriems tuo momentu nejaučiama meilės, tai aš gerbiu ir priimu tokį požiūrį. Yra skirtingi žmonės ir konkrečiai šį skirtingumą aš priimu ir nemanau, kad tie, kas nepajuto meilės iš pirmo žvilgsnio bus blogesni tėvai/globėjai nei tie kurie pajuto. Ne vien tuo viskas matuojama.
Atsakyti
#424
Konkrečiai tokie lūkesčiai kur minimas žodis "pastangos" susijusios su mokykla mums būtų oi kaip nepadėję.

Jei šie žodžiai būtų parašyti prieš keletą metų ir "žemė" būtų pakeista "sofa", sakyčiau, kad rašoma apie mano dičkę. Priežastį šios konkrečios problemos gan gerai supratau (kalbu tik apie savo vaiką).

Žinau, kad paauglystė viską gali sujaukti, todėl nesvarstau ir neleidžiu sau galvoti kaip ji baiginės mokyklą. Kelio dar liko nueiti nemažai (turiu omeny vaikui keistis).
Bet jei tą kreivę kuria ji juda šiandien leisčiau sau pratęsti, tai sakyčiau, kad baigdama mokyklą problemų su pažymiais ir mokslais neturės.

QUOTE(Karusia @ 2012 12 30, 21:01)
pvz. turėti nuostatą, kad vaikas rodys nors minimalias pastangas, norėdamas išmokti, o ne su klyksmu kasdien viską trenks ant žemės.

Atsakyti
#425
QUOTE(Ute @ 2012 12 31, 02:34)

Kasdienybėje - taip. Bet globalūs nusivylimai - vis tik lūkesčių pasekmė.
g.gif Turbūt kad požiūris į gyvenimą atspindi kuria kryptimi judu ir judinu vaikus.
Molekulės principu nejudi, bet vis tik vaikų problemos ir gebėjimai, polinkiai gali labai smarkiai pakoreguoti planus. Ir koreguoja.

Filosofiškai žiūrint kuo abstraktesni planai, tuo mažiau koreguoja gyvenimas. Jei tikslas tik savarankiškumas, tai jis apskritai niekada nebus koreguojamas. Tik priemonės jam siekti.
Čia mes skiriamės. Man yra ypatingai svarbu mylėti vaiką. Tai būtinybė mano gyvenime. Vaiko meilė man jau atskira kalba.
Ne visai supratau mintį, bet jei kalba apie tai, kad imami globai/įvaikinimui vaikai kuriems tuo momentu nejaučiama meilės, tai aš gerbiu ir priimu tokį požiūrį. Yra skirtingi žmonės ir konkrečiai šį skirtingumą aš priimu ir nemanau, kad tie, kas nepajuto meilės iš pirmo žvilgsnio bus blogesni tėvai/globėjai nei tie kurie pajuto. Ne vien tuo viskas matuojama.


Vaikų gebėjimai ir polinkiai žinoma jog koreguoja planus. Gal. Niekada neturėjau planų ir neturiu jokių daugiau kaip išauginti laimingais tuos vaikus. Kad jie mylėtų save. Mokėtų priimti save tokiai, kokie jie yra, ir kad jų turima patirtis jų neskaudintų(čia ypač mažąjam, kad jis išmoktų su ja gyventi), bet jei neišmoks, plaukų nuo galvos nesirausiu. Viena iš priežasčių kodėl palikom čiurlionkę buvo ir ta, kad manęs ir vaiko netenkina tas griežtai reikalaujamas užsikrauti- tu turi būti atlikėjas, tas anas atitinkamai elgtis ir būti.
Pareigas atlikti reikalauju. Ruošti pamokas, taisyti klaidas, pasimokyti daugiau- jei tikrai žinau jog gali daugiau. Arba reikalauju mažiau, puikiai žinodama jog daugiau negali.
Dėl meilės- man taip jau nutiko, kad nei pirmo, nei antro savo vaiko, ir va dabar trečio prieš pasiimdama nespėjau net pamilti. Duksį pamačiau tik pasiėmimo dieną, Žiogą pamačiau prieš mėnesį iki paskiriant nuolatinę globą, mažulės irgi dar nemačiau ir pamatysiu tik pasiimdama. Yra trukdis iš įstaigos kurioje yra ji šiuo metu.Bet aš net neabejoju jog viskas bus gerai, ir kad mes mylėsim visi vieni kitus.
Atsakyti
#426
QUOTE(Ute @ 2012 12 31, 01:34)
Ne visai supratau mintį, bet jei kalba apie tai, kad imami globai/įvaikinimui vaikai kuriems tuo momentu nejaučiama meilės, tai aš gerbiu ir priimu tokį požiūrį. Yra skirtingi žmonės ir konkrečiai šį skirtingumą aš priimu ir nemanau, kad tie, kas nepajuto meilės iš pirmo žvilgsnio bus blogesni tėvai/globėjai nei tie kurie pajuto. Ne vien tuo viskas matuojama.
Meilės iš pirmo žvilgsnio nebūna,tik įsimylėjimas.Meilei reikia laiko ir santykių.Nei vieno iš 7 globotų nemylėjau pirmą kartą pamačius.Mylėti,reiškia turėti lūkesčių,nusiteikimų.Tai mane ir gelbėjo visose kritinėse situacijose.Bet pamačius savo vaikus aikčiojau ir okčiojau,pasakojau visiems,kurie norėjo klausytis ir nelabai,kokie jie gražūs,meilūs ir nuostabūs.Myliu,ar ne,patikrino gyvenimas - kai iškrėsdavo ką neįmanomo,pyktį nusverdavo meilė
Atsakyti
#427
Sutinku. Jei būčiau rašiusi ne tiek skubėdama, tai būčiau parašiusi kitais terminais nei "meilė iš pirmo žvilgsnio". Pirmą dukrą tikrai buvau būtent įsimylėjusi ir tik po netrumpo laiko galėjau pasakyti, kad tai nebe įsimylėjimas, o meilė.

Su antra kitaip, ta įsimylėjimo fazė jei ir buvo, tai truko dieną ar dvi, bet tai nulėmė tiek kūdikiškas vaiko amžius, tiek mano pačios patirtis.

QUOTE(Germinė @ 2012 12 31, 11:54)
Meilės iš pirmo žvilgsnio nebūna,tik įsimylėjimas.Meilei reikia laiko ir santykių.Nei vieno iš 7 globotų nemylėjau pirmą kartą pamačius.Mylėti,reiškia turėti lūkesčių,nusiteikimų.Tai mane ir gelbėjo visose kritinėse situacijose.Bet pamačius savo vaikus aikčiojau ir okčiojau,pasakojau visiems,kurie norėjo klausytis ir nelabai,kokie jie gražūs,meilūs ir nuostabūs.Myliu,ar ne,patikrino gyvenimas - kai iškrėsdavo ką neįmanomo,pyktį nusverdavo meilė

Atsakyti
#428
QUOTE(Šelma @ 2012 12 30, 17:17)
Man irgi guodžiantis teko išgirsti- ar tau to reikėjo...  doh.gif  Kai tas pats žmogus guodėsi savo vyro poelgiu, norėjau to paties paklausti  cool.gif Bet patylėjau, nes esu labai protinga nail.gif:

tau.. lyg darytum čia kažkokį asmeninį planą. Kuo daugiau apie vaikučius galvoju, tuo ramiai man darosi, kad tikrai galime padėti ir priimti naują šeimos narį smile.gif

QUOTE(Karusia @ 2012 12 30, 19:08)
p.s. įdomiausia, kad  'ko jūs norit iš įvaikinto' kartoja vienintelė mieste vaikų psichiatrė. Buvau labai nuliūdusi, kol neįsikalbėjom su kita globėja. ot pagalba doh.gif iš specialisto lūpų mad.gif

o siaubeli, na ir pagalbininkė doh.gif
Atsakyti
#429
Laba diena,gerbiamosios mamytės. 4u.gif turiu klausimą ir nezinau,kaip čia paklausus.turiu fiziologinių bėdų norint susilaukti vaikelio,o be to nelinkusi aš įsimylėt kokį tai vyrą,bet labai noriu vaikučio,kaip manot ar yra vilties,kad man duos įsivaikint mažiuką,jei as neturiu to ''būtino'' atributo - vyro.Tiesiog abejoju kad vaikiuką man duos,o vaikučio noriu mirtinai..
pagarbiai - Jurgita
Atsakyti
#430
QUOTE(stella_ir_tina @ 2013 01 23, 18:23)
Laba diena,gerbiamosios mamytės. 4u.gif turiu klausimą ir nezinau,kaip čia paklausus.turiu fiziologinių bėdų norint susilaukti vaikelio,o be to nelinkusi aš  įsimylėt kokį tai vyrą,bet labai noriu  vaikučio,kaip manot ar yra vilties,kad man duos įsivaikint mažiuką,jei as neturiu to ''būtino'' atributo - vyro.Tiesiog abejoju kad vaikiuką man duos,o vaikučio noriu mirtinai..
  pagarbiai - Jurgita


lemiamas faktorius yra materialinė pusė ir psichologinis pasirengimas. Vyro buvimas ar nebuvimas- dalykas nėra pagrindinis.
Atsakyti
#431
Kiek susidūriau reikalavimai materialinei pusei minimalūs.

Problemos prasideda, jei esi bedarbis, gauni pašalpas (kitaip sakant neišlaikai savęs), neaišku su gyvenamuoju plotu (normali nuoma ar gyvenimas tėvų bute laikomi tinkamais) ar visokie kitokie niuansai.

Pvz. žinau neseną atvejį, kai kaip tinkamą įvaikinimui, t.y. vaiko gyvenimui užskaitė 20 kvadratų butą (normalus, ne bendrabutinis).

P.s. gali būti, kad nuolatinei globai kitokie reikalavimai nei įvaikinimui (mano ir pažįstamų patirtis tik įvaikinime ar laikinoje globoje kuri baigiasi įvaikinimu)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ute: 23 sausio 2013 - 18:18
#432
QUOTE(Ute @ 2013 01 23, 18:17)
Kiek susidūriau reikalavimai materialinei pusei minimalūs.

Problemos prasideda, jei esi bedarbis, gauni pašalpas (kitaip sakant neišlaikai savęs), neaišku su gyvenamuoju plotu (normali nuoma ar gyvenimas tėvų bute laikomi tinkamais) ar visokie kitokie niuansai.


vienai moteriai - didesni reikalavimai, ir labai logiška - auginti bus sudėtingiau.
Atsakyti