O neistikimybe imanoma atleisti? Galima paziureti i tai pro pirstus, galima likti gyventi kartu, ypac jei abiems nera kur eiti, vaikai ir t. t., bet vistiek tokioje poroje meiles, jausmu, nuosirdumo jau niekad nebus. Atleisti to neimanoma - galima tik nuryti nuoskauda ir toliau gyventi kartu vien is reikalo. Beje, pats neistikimybes faktas jau vienareiksmiskai irodo, kad antra puse taves NEMYLI - neabejotinai. Nes kai myli - kitu nenori. Visokie "as tave myliu, o ten buvo tik seksas" yra makaronai ant ausku. Kiekvienas, kuris nors karta gyvenime buvo mylejes - zino, kad kai zmogu myli, trauka kitiems/kitoms praktiskai dingsta.
va va as ir mastau, tai kad moteris isduodama ar nuolat apgaudinejama, tai dazniausiai susitaiko ir gyvena.... ar laukia geresniu laiku... bet va vyrai, jei tik juos isduoda, retas kuris susitaiko ir gyvena toliau
Kokie tie vyrai baisūs. Net baugu sakityti.
Mano džiaugsmas (žmona) po 7 santuokos metų nusuko į šoną. Tiesig horizonte pasirodė buvęs ex draugelis. Jinai man pasakė, kad su juo susitikinėja. Tai tęsėsi apie pusmetį. Po 3-4 mėn. nuo to stebuklo apsireiškimo pradžios jinai nustojo man sakyti apie savo susitikimus su juo. Tačiau tiek fainai pragyvenus kartu, savo svajonių angelą pažįsti net geriau negu save, todėl mačiau, kad ji susitikinėja toliau. Laikas nuo laiko jos paklausdavau apie tai, o ji man meluodavo. Po kiek laiko supratau, kad ji jau miega su juo kartu (nes lovoj pradėjo atsisakinėti tokių dalykėlių, kuriuos anksčiau dievindavo). Į mano paklausimus, mano svajonė pastoviai man meluodavo. Vieną dieną man jau būnant namuose, skubokai parėjo namo, prasinešė per spintas, susikrovė krepšį ir išmovė. Po pusvalandžio paskambino ir pasakė, kad mane palieka ir gyvens su savo ex stebuklu. Žinoma, aš visą naktį nemiegojau. Rytojaus diena apie pietus nuėjau pas ją į darbą pasikalbėti. Mane pamačius vos nuo taburetės nenuvirto. Maniau, kad jai kažkas deguonį užsuko. Kai atsigavo, pasiūliau pasikalbėti. Paprašiau pasakyti visus mano minusus, kurie sugadino mūsų fainus santykius. Po ilgų mikčiojimų pasakė, kad aš ne visada laiku išnešdavau šiukšles. Su tuo sutikau. Tada paprašiau išvardinti visus ex stebuklo pranašumus. Pasirodo jo visos dorybės - puikus makaronų kabinimas ir bandymas gauti tai, ko negavo tada visa tai pateikiant, kaip neblėstanti meilė jai. Kai aš pasakiau, kad jau keletą mėnesių žinau, kad ji miega su juo, tai ji nustebus paklausė, kodėl aš nesiėmiau priemonių, t.y kodėl aš nesidraskiau. Atsakiau, kad nemačiau prasmės: tada melavo, kad nesusitikinėja, tai ir toliau būtų melavus. Tiesog laukiau atomazgos nes neištikimybės pradžia tokia saldi ir protas bevei neveikia. (kadangi saviškę gerai buvau perpratęs, tai žinojau, kad padarys kokią nors kvailystę rimtu veidu). Išėjimas iš namų buvo ta atomazga. Vienu žodžiu po 5-6 val pokalbių aptarus visas jos gyvenimo perspektyvas su exsu ir su manimi, ji susirinko savo daiktus ir grįžo namo. (Dukrytei buvau pasakęs, kad mamytė išvažiavus į komandiruotę).
Klausimas, ar atleidau, ar nepykstu. Išvadas pasidariau, pykti nematau prasmės tai ir atleisti nėra ką. Tiesiog moterys yra tokios. Kaip ne keista, bet su ja aš jaučiuosi gerai. Kai paklausė, kaip aš sužinojau apie jos neištikimybę, atsakiau, kad tai pasakė "tavo akys, tavo balsas, tavo eisena, tavo elgesys lovoje". Kai žmogus tau patinka ir tu jį myli, tu jį skaitai kaip atvirą knygą.
Vyrams mano filosofija ne visada patinka. Be mes kartu jau 25 m. Mūsų susitaikymo vaisiui jau 15m - nuostabi dukrytė. Kita dukra jau suaugus. Žmona turi pilną laisvę. Aš jos nekontroliuoju - to niekada nedariau. Jai užteko vienos pamokos, nes suprato, kad neištikimybės nuo manęs nenuslėps ir daugiau tikrinti mano tolerancijos ribas nepanoro. Prieš keletą metų man padėkojo už mano supratingumą jai sunkiu metu.
Nebuciau atleides, ne uz ka nebuciau! Mano atsakymas tokioje situacijoje butu - susirink smutkes, eik ir uzsikrusk su juo, bet jei kada grisi - durys bus uzdarytos. Visam laikui. Meile? Kokia dar meile, kai zmona sitaip kaip slapiu skuduru teskia per veida! Ar galima dar labiau prisikti i dusia? Negaleciau to atleisti, jei mano jausmai butu tokiu bjauriu budu sutrypti i purva. "Siuksles ne visada isnesi..." Beprotybe!!!