Aš nenoriu čia nei verkt, nei dejuot ar kitaip skųstis gyvenimu. man tik būtų malonu pabendraut su moterimis, kurios taip pat negali gyventi su savo vaikais. galbūt išgirsti apie kitų patirtį kovojant su klaikiu vienišumu ir staiga nutilusiais namais.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 17:15)
Aš nenoriu čia nei verkt, nei dejuot ar kitaip skųstis gyvenimu. man tik būtų malonu pabendraut su moterimis, kurios taip pat negali gyventi su savo vaikais. galbūt išgirsti apie kitų patirtį kovojant su klaikiu vienišumu ir staiga nutilusiais namais.
Žiūrint dėl kokių priežasčių išėjo. Ar pas draugę ar dėl mokslų pakeitė vietą ar dar kokios priežastys?
turiu omeny atvejus, kai vaikas dar nesuaugęs, bet jo globa nustatoma pvz kitam iš tėvų.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 19:14)
turiu omeny atvejus, kai vaikas dar nesuaugęs, bet jo globa nustatoma pvz kitam iš tėvų.
Vaje ir kaip čia taip atsitiko?
ghmz... 
argi šiais laikais tai nenutinka nuolat? vaikas lieka gyventi kur jam geresnės sąlygos.
Papildyta:
tiesa sakant aš nelabai norėčiau aptarinėti, kas kur kaip ir kodėl, tiesiog būtų malonu pabendraut su tokio pat likimo moterimis.
argi šiais laikais tai nenutinka nuolat? vaikas lieka gyventi kur jam geresnės sąlygos.Papildyta:
tiesa sakant aš nelabai norėčiau aptarinėti, kas kur kaip ir kodėl, tiesiog būtų malonu pabendraut su tokio pat likimo moterimis.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 19:32)
ghmz... argi šiais laikais tai nenutinka nuolat? vaikas lieka gyventi kur jam geresnės sąlygos.
Papildyta:
tiesa sakant aš nelabai norėčiau aptarinėti, kas kur kaip ir kodėl, tiesiog būtų malonu pabendraut su tokio pat likimo moterimis.
argi šiais laikais tai nenutinka nuolat? vaikas lieka gyventi kur jam geresnės sąlygos.Papildyta:
tiesa sakant aš nelabai norėčiau aptarinėti, kas kur kaip ir kodėl, tiesiog būtų malonu pabendraut su tokio pat likimo moterimis.
Na nežinau ar nuolat.. kiek žinoma, tai dažniausia pas mamą vaikas lieka, o šiaip tik paklausiau, nereikia pykti.
aš tikrai nepykstu 
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 17:15)
Aš nenoriu čia nei verkt, nei dejuot ar kitaip skųstis gyvenimu. man tik būtų malonu pabendraut su moterimis, kurios taip pat negali gyventi su savo vaikais. galbūt išgirsti apie kitų patirtį kovojant su klaikiu vienišumu ir staiga nutilusiais namais.
Kodėl vienišumu? Vaikai yra. Niekur jie nedingo. Vienintelis skirtumas - jie miega kitoje vietoje. Tik tiek. Galiausiai miegodami mes būname atskirai, o vat diena yra ta paros dalis, kuomet mes galime veikti ir įtakoti aplinką. Nelabai įmanoma ką tai daugiau pasakyti, nes nėra aišku kaip, kiek ir kuriam laikui tie namai yra tušti. Kita vertus gyvenimas skyrium nuo vaikų nereiškia absoliučios tuštumos ir vaikų nebuvimo. Juk paprastai, kuomet vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, kitam tėvui taip pat yra paliekamas bendravimo su vaiku laikas. Taip, kad nemanau, kad esate vienišas. O ir jau niekada tokiu nebūsite, nes vaikai bet kuriuo atveju yra. Belieka tik pasinaudoti jums skirtu su vaikais laiku ir vienatvės jausmas išgaruos, kaip dūmas.
aš moteris
būtent todėl ir noriu kalbėtis su moterimis, kurios pačios tai yra patyrę. nemanau, kad kitas su tuo nesusijęs žmogus, gali suvokti, ką jaučia moteris, praradusi vaiką.
QUOTE(rozmarinas @ 2008 10 28, 20:11)
būtent todėl ir noriu kalbėtis su moterimis, kurios pačios tai yra patyrę. nemanau, kad kitas su tuo nesusijęs žmogus, gali suvokti, ką jaučia moteris, praradusi vaiką.
Pirmiausia, turite suvokti, kad vaiko nepraradote. Jis gyvas ir gyvena. Dabar gi jūsų užduotis pakeisti gyvenimo būdą ir tvarką. Tik tiek. Nesu jūsų padėty, bet galiu suprasti ką jaučiate. Vis tik manau, kad pagrindo sielvartui nėra. Liūdesys? Taip. Bet ne neviltis ir bejėgiškumas. Vaikai yra ir turite visą eilę atvirų durų per kurias vaikas pilnu žingsniu žengs į jūsų erdvę ir ją užpildys.
