QUOTE(lialkos @ 2008 09 03, 01:18)
Aš kai būnu pikta tai nesugebu blaiviai mastyt, man vienodai kas ir ką apie mane pagalvos ar panašiai, man tada reikia rėkti, šaukti...mane apima isterija, o dažniausiai tai būna dėl brangiausio kaltės, o kas dar blogiau tai jis net nesiruošia nusileisti, ar patylėti, jis visada puola mane atgal, nors ir pats būna kaltas...Siaubas kai pagalvoji, geriau nepatekti tuo metu į mano akiratį...
o kai jau išsirėkiu (o tai gali trukti laaaaabai ilgai
) tada imu bliauti, bet taip garsiai kad palengvėtų, nes kitaip dar gali ilgai ilgai nepraeiti...


reikia treniruotis susivaldyti. Kai vyrams taip būna, jie išsilieja smurtu. Aš puikiai žinau tą jausmą, kurį aprašei - tik tiek, kad ne rėkdavau, o smurtaudavau.
Turiu iškart pridurt - prieš moteris nė karto gyvenime nesu pakėlęs rankos ir neįsivaizduoju, kaip tą įmanoma padaryti. Čia reikia nebūt žmogum...