O mūsiškis dar ir baisiai stiprus yra, o kai supyksta, tai ne tik aš, bet ir vyras nesugeba jo suvaldyti. kalbu apie situacijas, kai jis susigalvoja užsilipti ant sofos, tada ant stalo ir pan., reikia jį nuimti, tai jis taip priešinasi, kad neįmanoma jo nukelti. O tada aišku nežmoniškas klykimas. Jau galvojau namie baldus perstumdyti, kad nebūtų jam galimybės užsikarti kurnors aukštai, bet šiandien pamačiau kaip jis įsikibęs į palangę prisitraukia rankomis, o tada kojomis lipa per sieną į viršų...žodžiu, tik laiko klausimas kada jis taip nukris žemyn arba užsikars ir nukris, nes palangė siaura...kai prieinu ir bandau gražiai paaiškinti, kad nesaugu ir pan., tai pyksta ant manęs, stumia šalin ir rėkia. Kai palieku vieną, tai nutaiko progą kai nematau ir vėl tą patį daro...kartais specialiai erzina, tada bėga šalin ir juokiasi.
Panašiai ir prie stalo - lipa iš kėdutės, lipa ant stalo. Kai iškeliu ant žemės, prašo valgyti, bet įsodinti į kėdutę neleidžia. Tada vėl klykimas, kai neduodu valgyti ant žemės....
Linkiu kantrybės visoms, kas išgyvena tokius laikus, išlikit ramios ir nepraraskit kantrybės
