Abu mano vaikai turėjo "mažąją paauglystę" sunku nežmoniškai, dėl tų isteriju

sūnus tai mėgo parekaut, griuvo ant žemės kelis sykius ir tai tik namuose, kitur visada elgesį gražiai... su dukra dar blogiau

griūna ant žemės jei bandai raminti imant ant rankų, mušasi su brolių nors jai dar tik 1,5 metukų, kandžiojasi, spjaudosi, jei mama kažką draudžia tai ir mane muša

o baisiausia man buvo pamatyti kai iš pykčio, kad kažko negavo pradėdavo galvą mušti į grindis iš visų jėgų

stengiuosi nekreipti dėmesio, bet abiejų vaikučių taktika buvo tokia,jie bėgdavo ir rekdavo iš paskos.. kartais ramindavau , kartais ijungdavau visiška ignora

sunkiausia mums būdavo rengtis ir nusirengti

daug maz viskas nurimo kai vaikas pradeda pats rengtis, na sūnus jau pats rengiasi

dukra dar mažytė.. belieka laukti