QUOTE(Gabytea09 @ 2013 06 18, 16:27)
Su vyru nusprendeme, kad sis nestumas mums per anksti. Neturime vaikui jokiu salygu.
Šis nėštumas jums ne per anksti. Ir nėra jokių neįveikiamų sąlygų kai yra noro saugoti savo vaiką. Jei jis ateina, reiškia jam laikas. Asmeniškai neteko girdėti nė vienos pasiryžusios gimdyti apgailestavimų, kad pagimdė, kai tuo tarpu atsikračiusių vaikelio apgailestavimų gausu. Ne sąlygų jūs neturit, o supanikavot, nes nėštumas matyt buvo netikėtas. Žinau, kad ko gero nebus argumentas, bet pastaruoju metu girdžiu vis daugiau liudijimų apie šeimas pokariu išauginusias po 8, 10 vaikų. Ir ne tik bet kaip išauginusias, o šviesiais, išsilavinusiais žmonėmis. Pvz. Šiaulių vyskupo gimtoji šeima. Sąlygos tada turbūt nebuvo geresnės.

O mes čia dėl antro ar net pirmo virkaujam... Tikrai nebus lengviau ir geriau jei su vyru savo vaiko atsikratymo bendrininkais tapsit. Net nekalbant apie tai, kad tai yra žudymas. Jei bent kiek branginate santykius su sutuoktiniu, saugokit patį gražiausią savo kūrinį.

Nes nieko gražesnio dviese nesukursit. O sąlygas susikursit ir beaugindami vaikus. Jei aš būčiau laukusi, kol mano akimis bus tinkamos sąlygos, ko gero būčiau sulaukus to amžiaus kai nebebūčiau galėjus gimdyti. Kai gimė mano vaikai (du vienas po kito) buvau tik studijas baigusi studentė, taigi negavau jokios dekreto ar motinystės pašalpos, vyras buvo studentas ir teturėjo tik "gabaliuką" darbo. Savo būsto taip pat neturėjom (jis atsirado tik vaikams pradėjus eiti į mokyklą). Bet kažkaip viskas sprendėsi ir neatrodė per sunku. Svarbu vaiko pačiam savo galvoje nepasidaryti kliūtimi, nes tai labiausiai ir trukdo...
Sudėtingiausiu atveju - pagimdyti ir suteikti vaikeliui galimybę laimingai augti su kitais. Variantas, kurį daugelis per greit atmeta - "jei ne aš, tai niekas". Ir parodo "gailestingumą" nužudant, manipuliuodami tuo, kad "jau vaikų namuose tai kentės". Gal kentės, gal ne. Kaip ir visi kiti (nepulsi gi žudyti, jei ant kaktos neparašyta, kad nekentės). Ir iš vaikų namų išeina daug gražių ir mylinčių gyvenimą žmonių. O naujagimiai apskritai dažniau nei vyresni patenka į jų laukiančias šeimas. Vaikas - dovana, o ne nelaimė. Net tai, kad pergyvenat dėl sąlygų gali rodyti pasamoninį norą rūpintis juo, kad jam būtų gerai. Taip ir bus kai paimsite ant savo rankų. Jei ateina - reiškia laikas. Kai ne laikas - gamta pati susitvarko, neversdama žmogaus tapti savo vaiko žudiku. Sorry, bet tikrai nepalaikysiu pozicijos "jei jau tvirtai apsisprendėte..." Negali būti tvirto apsisprendimo žudyti savo vaiką, gali būti tik didelis pasimetimas ir didelė baimė prisiimti atsakomybę.
O tokia tema mamų forume tai išvis... Nėštumas ne liga, jo nereikia gydyti "vaistais". Ji apie nuodus...