LUISA RINAU

Betgi jam irgi tiko Inga iki kol vaiko "nepagamino". O po to viskas pasidarė negerai? Juk nepaslaptis, kad moteris nėštumo hormonai veikia ir nėštumo metu ir po gimdymo. Niekas nesistebi, jei moteris nervingesnė , poreikiai "įdomūs" ir pan. Bet tai juk ne priežastis susirasti kitą ir išeiti. Juk tada visi vyrai išbėgtų iš namų
O jei jis toks silpnas, kad nesugebėjo tokioj situacijoj susitvarkyti, išlaukti , susitarti ką jis darys, jei mergaitė verks, arba kai paaugs, pradės vaikiški paaugliški kaprizai lysti? Išmes kaip šuniuką ar ,tada jau ją palikęs, išeis vėl kur
Nesubrendęs , nevyriškas vyras, nevertas pagarbos - čia tik mano numonė

Viskas būtų buvę gerai, jeigu Inga būtų pardavusi turtą ir investavusi į jo turtą. Po skyrybų ji būtų buvusi benamė. O kad tokių vyrų yra. Tikiu. Tiesiog patinka krautis turtus iš kitų.

Tik vat neįkirtau. Kodėl Mikui nereikia pirmųjų dukterų? Kodėl tik trečioji? (ar aš ko nesupratau).

Nereikia, nes ten buvo jo moters dukros, bet ne jo. Nors ir pragyvenus kartu berods ar ne 13 metų, matomai nerado bendros kalbos, jei nei jam mergaičių nei joms jo netrūksta. Iš ten jam reikia tik pinigų (gal ne visus puodukus ir šakutes savo susirinko )

Cia gelezinis argumentas Gal pradedam klausinet koks kurios issilavinimas ir amzius, gyvenimiska patirtis? Ko kisat tuos vaikus? Kokia 18-20 metu naujai iskepta mamyte pati gyvenimo nemacius pasigimdo du vaikus pametinukus. Tai ka, jau cia patyrimas gyvenimiskas, supratimas? Jau tada patampa protingiausia, supratingiausia, svelniausia? Nu bendrai jo, palei rinau lygi: tupi ir kudakuoja-zmones gerieji, kudkuda, turiu du vaikus. Ir ka?

Mielosios, netylek.lt radau tokį Ingos Rinau tekstą:


Mano buvusiam vyrui nepasisekė pasipelnyti iš manęs, todėl dabar jis nori pasipelnyti iš mūsų dukters

Puikiai žinau apie įsišaknijusį stereotipą, kad lietuvės merginos ir moterys teka už turtingų užsieniečių, kad aprūpintų savo ateitį. Taip manantiems ir apie mane, noriu pateikti keletą minčių ir faktų.


Į Vokietiją gyventi važiavau su savo televizoriumi, baldais, buities reikmėmis. Prieš santuoką buvome pažįstami 1,5 metų, todėl puikiai žinojau, kad važiuoju į dviejų kambarių nuomojamą butą, pas vyrą su vidutinėmis pajamomis. Ten važiavau, nes buvau įsimylėjusi. Išvažiavau Klaipėdoje palikusi ne tiks savo nuosavą butą, bet ir darbą draudimo bendrovėje, Klaipėdos Universitete. Nepergyvenau, kad mano vyras nebaigęs aukštojo mokslo, o tik profesinę mokyklą. Tikėjau, jog drauge mums pavyks pradėti laimingą gyvenimo etapą.


Buvusio vyro darbą galima pavadinti kaip vynų pardavimo agento ar kurjerio. Jis išvežiodavo savo klientams alkoholį. Jam sekėsi nekaip. Nemalonu kalbėti, tačiau kaip matyti iš jo dokumentų, pateiktų teismui, 2005-aisiais jo mėnesinės pajamos buvo 850 eurų per mėnesį. Jo gyvenimo tikslo – nuosavo namo statybos – įgyvendinimui keliasdešimties tūkstančių eurų motinos palikimo neužteko, todėl, kad reikėtų imti kuo mažesnį kreditą, jis nuolat mane spaudė parduoti savo butą bei priekaištavo mano tėvams, kad neremia mūsų materialiai.

Turėjau ketinimų butą parduoti ir prisidėti prie namo statybos, tačiau mane stabdė vyro sąlyga namą statyti jo vardu. Galvojau ryžtis tam, tačiau mūsų vedybinėje sutartyje labai aiškiai parašyta, jog skyrybų atveju kiekvienas pasiima tai, kas yra jo asmeniniu vardu. Buvusio vyro pažadas skyrybų atveju išmokėti man į namą investuotus pinigus žinant jo pajamas buvo daugiau nei nerealus.


Kad ne be pagrindo nuogąstavau, kaip veiks vedybų sutartis, įsitikinau, kai vyras paliko mane ir išėjo gyventi su kita moterimi. Jis išsinešė viską, kas buvo jo – savo baldus, savo indus, virdulį, skrudintuvę. Negalėjau patikėti savo akimis. Pamačiusi, kad lieku net be virdulio, paprašiau vyro pabūti namuose su 3 mėnesių dukrele bei sūnumi, o pati nuvažiavau į parduotuvę įsigyti šių būtinų buičiai daiktų. Kai grįžusi pamačiau, kad jis susikrovė ir peilius su šakutėmis, daviau jam 10 eurų ir paprašiau padaryti man paslaugą – už šiuos pinigus nupirkti įrankių.[COLOR=red]


Man primygtinai prašant jis nepasiėmė skalbimo mašinos. Dėl jos terorizavo mane apie pusmetį. Kai užsiminiau apie tokį mano vyro elgesį jo giminaičiams ir gavau iš jų atsakymą, kad galėčiau ir pati nusipirkti tą skalbimo mašiną, atidaviau ją vyrui ir iš Klaipėdos atsivežiau savąją. Visą tą laiką privalėjau skalbti savo vyro skalbinius, kuriuos jis man atnešdavo.

Iš Lietuvos mane atvažiavusi palaikyti draugė miegojo ant grindų, nes vyras išsinešė ir sofą.
Be to, ir už buto nuomą toliau teko mokėti jau man pačiai, todėl pradėjau dirbti. Vaiko išlaikymui vyras per mėnesį duodavo 170 eurų.


Dukrelės tėvas puikiai žino, kokias socialines išmokas bei mokesčių lengvatas jis gautų, jei grįžtų į Vokietiją su mažamečiu vaiku. Jį išvargino jo nesusiklostęs verslas pristatinėjant ir išvežiojant alkoholį, todėl jis siekia naudingiausio sau plano. Bet ar šiuo atveju jis užmiršo, kad siekdamas savanaudiškų tikslų jis naudojasi mūsų dukrele, kuri dar negali suprasti, jog yra tik instrumentas savo tėčiui pasipelnyti.

Piligrime - tai tik kariaujančios pusės žodžiai. ne daugiau. jei akcentuooja pinigus tik 850 eurų ir tik 250 (I RINAU deklaruota suma) eurų

Man tai zema butu tokias smulkmenas viesinti, kiekvienoj seimoj pilna dumu, bet kazkaip visi nesiskelbia taip nesamoningai

kokios audros verda del sios mergytes, o dar labiau del mamos.

tik as nesuprantu ko jus pykstat ant mamos? kur jos savanaudiskuma jus matote , kad savo nuosavo vaiko ji nori?
man geriau papasakokite, jei jus vyrai paliktu, tai jus vaika jau tikrai be jokiu skandalu imtumet ir atiduotumet? (noreciau paziureti!!!)
be to jis ja su kudikiu paliko!!!!! ne ji isejo, o jis. tai i ta ir reikia atsizvelgti.

o jos kalte, kad klaidu teisiniu is pat pradziu padare ir dabar jau labai sunku taisyti jas.

mergaites gaila labai labai, man sirdele plysta apie ja galvojant
kokia trauma vaikui. tikiuosi, kad viskas issipres ir mergaite liks su mama.

nevertas toks ziaurus tevas vaika auginti, nevertas.

Vel. JIS paliko JA, o ne vaika. Be to, kai skiriasi, nebuna kalta viena puse. Kaltos abi. Cia kas apie skyrybas

"Negali teisti žmogaus jo nepažinęs, o kaip menkai tu jį pažįsti". K.Džibranas

"Jei nori būti išmintingas, išmok protingai klausinėti, atidžiai klausytis, ramiai atsakinėti ir nutilti, kai nebėra ko daugiau pasakyti". J. Lafareti

"Negaiškite nė minutės galvodami apie žmones, kurių nemėgstate". D.Carnegie

prisiminkit istoriją vokietija niekada nebuvo sovietinė, o įstatymai buvo patys žiauriausi, ne taip senai........

Siandien buvo gan geras straipsnis Lryte

Cia istrauka:
"Rimantė Šalaševičiūtė,
vaiko teisių apsaugos kontrolierė:

„Jei moteris išnešiojo, pagimdė vaiką, vadinasi, jis tapo jos nuosavybe, o ne vaiku su savo teisėmis. Tokios nuostatos laikosi dažna skyrybas išgyvenusi lietuvė, su buvusiu sutuoktiniu nesutarianti dėl bendravimo su vaiku.

Šį požiūrį būtina keisti – motinystę lemia ne vien biologiniai instinktai.""