labukas
turiu ir as galvos skausmeli, tik jis truputeli kitoks

zodziu, turiu as darba, bet ne Lietuvoj

jau trys metai ne LT

visgi, iki negalejimo noriu namo

nors nei krizes cia nejauciam ir kazka sutaupyt pavyksta, bet dziaugsmo cia niekas neteikia

galvojom su mb, kad laikas gryzti, o tada ir krize atsibaste
mastem, koki geguzi gryztu as, o mb pasilieka ir jei man pavyksta ka nors padoriau rast, tada ir jis gryzta

dar neatsisakem sito plano, bet visi aplink durnina mus, sako, sedet cia kol darbus turim ir pan.

na, matom mes ta LT situacija, bet, juk krize nepraeis per kelis menesius, ji truks metus, dvejus...tai reiskia dar tiek laiko prabut uzsienyje, o ka tada?...gryztu budama 27m., be jokios lietuviskos patirties ( nes po diplomo isvykau ) ir kadangi buciau potenciali busima mama - niekas darbo net po krizes nepasiulo... manau, kuo ilgiau buni cia, tuo sunkesne intergacija Lietuvoje

o ir dabartinis darbas pliuso man neprides... esu taip pasimetus, tikrai LT sunku, bet, blyn, ar po dar keliu metu as busiu idomi darbdaviui?! kazkaip abejoju

butent dabar, turiu kazkoki vidini stimula, liepianti rizikuot ir keist savo gyvenima, bet juk krize krize

tokia maisalyne galvoje