Vyro dalyvavimas gimdyme

svarbus gyvenimo ivykiai, tai kai zondas Marse aptinka sniego pedsaku.
O pagimdyt gali kiekviena sveika patele.
Ir siaip jau mazint reiktu tuos gimdymus, o tai greit nebus ka valgyt zemej..

Zinot, mane juokas ima is moteru, kurios panasiose temose, cia SM forume, raso, jog neisivaizduoja, kaip jos butu pagimde, jei ju vyrai nebutu dalyvave gimdyme Neisivaizduoju, kaip musu mamos galejo mus pagimdyti, juk tuomet apie vyru (turiu omeny ne gydytojus, o sutuoktinius) dalyvavima gimdyme nebuvo net kalbos

Berods, senojoje temoje kažkuris vyriškis paporino, kad "nuo seno gimdymas buvo tik moters ir bobutės reikalas", o aš štai skaitau apie bobutes ir etnografinius jų prisiminimus, ir vos ne kas antra pribuvėja pasakoja, kad ir "anais laikais", ypač, kai prireikdavo pagalbos, dalyvaudavo ir vyrai kartu, padėdavo tiek žmonai, tiek pribuvėjai. O kai kaime nebuvo mobiliakų ir atstumai ilgi, tai ne vienas yra ir pats savo vaiką priėmęs, taip kad požiūris "bobų reikalas" istoriškai kaip ir lieka nepatvirtintas.

O aš iš pradžių galvojau, kad gimdysiu pati viena, bet va kuo ta diena labiau artėja, tuo man labiau dzin, kad nesušukuota ir nepadažyta būsiu, bet va norisi, kad artimiausias žmogus už rankos palaikytų, ir ligoninės personalą pamuštravotų, jei man nebe tas galvoj bus Bet kaip jis pats jausis "įvykio metu", taip tegu ir bus.

O dėl seksualumo ir kitų neestetinių niuansų, tai jei kokiam vyrui nuo to atšąla jausmai moteriai, tai, atsiprašant, toks ir mylintis vyras...

O jūs namie gimdykit. Vyras jums padės - priims...
Bet kažkodėl norit, kad viskas apie jus, kaip visatos centrą suktusi... Kad vyras medikus "gainiotų". Medikų vietoje būsimus tėvus leisčiau tik iki gydytojų kabinetų, kad galėtų pinigus atiduoti, o toliau - nei žingsnio.

Pirma vaiki be vyro "prieziuros" pasigimdziau, o kai antram atejo laikas pasauli isvyst, tai vyras nemazai padejo, tiesa sakant, jei medikai nebutu savaitgalio ar kokia ten kita proga uzbaliavoje savo kabinete, tai gal tas vyras ir namie prie teliko ramiai butu pasedejes, ale dabar tai aciu jam Ir siaip fajna, kad buvo kartu, smagus prisiminimai (laime, kad sklandziai viskas ejos )
Ir kaip paime jis pirmas ta musu maze ant ranku, tai ir dabar man kartais atrodo, kad geriau jis supranta, ko ji nori, nei as pati , o pirmaji tai grynai as viena pati uzauginau... bet tai cia ne del to kad gimdyme nedalyvavo, tiesiog dar ne iki vaiku jam tada buvo

Jei artima draugė paprašytų - pasrėbčiau su ja .


Na matot, kiekvienai skirtingai. Man skausmas labai skiriasi ar įsikibus vyrui į ranką, ar jam stovint koridoriuj.
Ir nereikia išradinėti naujų žodžių - 'srėbalų'. Įtariu nesat dirigentė, o jei ir esat,forumas - ne vieta diriguoti. Kas dėl keršto - tai nepataikėt... ir vėl. Mano vyro dalyvavimas ar ne - tik jo sprendimas, o ne tai, kas mano galvoj šviečiasi .

Jei moteris nenori, kad vyras dalyvautu, tai taip reikia ir daryti-nesibrukti per prievarta. Bet jei nepriestarauja (ar net pageidauja), tai, manau, reikia dalyvauti. Pats dalyvavau-tikrai nesigailiu. Nors ir gimdymas buvo labai sunkus, su komplikacijomis, bet tikrai neapsunkinau daktaru-nereikejo manes gaivinti ar vyti is palatos:) Dar net ne tik draugei, bet ir gydytojai sugebejau padeti Smulkiai visko nepasakosiu, bet turejau ka veikti ir buvau reikalingas. O vyrukai, kurie pasisako "grieztai pries", tai didele dalis tik iesko pateisinimo savo bailumui.

Mano vyras tai po kursų nusprendė būtinai dalyvauti, viską konspektavo, domėjosi, kokie ten masažai, kaip ten turi vaiko galvutė teisingai įsistatyti ir t.t. O jau kai veiksmas vyks, tai sakė, matysim pagal situaciją. Svarbiausia, manau, kad nebūtų jokios prievartos, nei iš vyro, nei iš moters pusės.

O dar bajeris su tais kursais, draugė pasakojo, kad kai jie buvo, tai kelios poros atsistojo ir išėjo iš salės pasipiktinusios, kad filmuką apie gimimą parodė - tipo žiauru ir amoralu.. Hmm.. Kam jie tada ėjo į tuos kursus, ppt prezentacijos pažiūrėti?

Mano brolis dalyvavo savo vaiko gimdyme. atsimenu gryzus jam is ligonines tiek ispudziu buvo, pasakojo kaip viskas vyko.Zmona jo stipri, laikesi nereke, nesinervavo, butu ramiai ir be jo pagimdzius. Bet esme tame, kad brolis didziuojasi nugalejes savo baime (taip taip baime, manau tik del jos vyrai atsisako dalyvauti gimdyme) ir nors pats sako, kad gal naudos is jo ir nebuvo taciau tai labai pakeite jo pacio mastyma. Pirmiausia jis pabrezia, kad pamate kokia stipri jo zmona. Antra apskritai pamate kaip tas vaikas gimsta, nes girdeti pasakojimus, matyti filmus ir tik protu suvokti, kad vistik is moters gimsta vaikas yra viena, o visa tai pamatyti gyvai, yra kas kita. O i klyna ziureti jo niekas neverte, nors pats sako, kad tai jo visai nesuslykstino, juk tai gyvenimas, tiesiog elementari tiesa, kurios normalus subrendes vyras nebandys paneigti ar apsimesti, kad jau jo zmona ar drauge gimdo kitaip (graziai, svariai...).
Man paciai arteja gimdymas, labai noreciau, kad vyras dalyvautu, vien todel, kad labai bijau skausmo, bijau ligoniniu, daktaru, svirkstu...Pokolkas vyras teigia, kad nenori dalyvauti ir prisipazysta, kad bijo. Bijo to vaizdo, mano skausmu. Bet ju bijau ir as. Tik esme ta, kad as pabegti niekur negaliu. Todel tikiuosi bent tokios pagalbos is jo, pasedejimo salia, palaikymo uz rankos, nes zinau, kad man bent jau bus ramiau, saugiau.
O Medinio pasityciojimas, kad negi vyras ligonineje reikalingas tik delto, kad "pavaikytu" daktarus man siek tiek keistas. O kad ir delto? Jus cia matot kazkoki vyro pazeminima, kad galbut reikalui esant jis pasakys svaru zodi gydytojui ar seselei? Juk kalba eina ir apie jo vaiko sveikata. Zinant, kad buna abejingu daktaru, kuriuos reikia paskatinti. Tai jei vyras bent jau tuo pasirupins tai jau yra didele pagalba. Jei jums nuo to karuna nukris tai tada as isvis abejoju ar jums rupi tas gimdymas, zmona ar vaikas apskritai.

Tikrai! As irgi taip manau ir visai nenorejau pati,kad vyras dalyvautu gimdime. Man tai visai nepriimtina,nei jis padetu,nei ka,susitvarkiau ir pati ir visai nenorejau,kad matytu,nes jokio grozio ten nera. Nuostabu,kai gimsta naujas zmogus,bet nuo senu laiku vyrai tame nedalyvaudavo,nebent budavo kazkokia ipatinga situacija. Man daug svarbiau,kad vyras po to padetu priziuret vaika kaip tik imanoma
Papildyta:

Tikrai! As irgi taip manau ir visai nenorejau pati,kad vyras dalyvautu gimdyme. Man tai visai nepriimtina,nei jis padetu,nei ka,susitvarkiau ir pati ir visai nenorejau,kad matytu,nes jokio grozio ten nera. Nuostabu,kai gimsta naujas zmogus,bet nuo senu laiku vyrai tame nedalyvaudavo,nebent budavo kazkokia ipatinga situacija. Man daug svarbiau,kad vyras po to padetu priziuret vaika kaip tik imanoma

su manim dalyvavo mama, ir man buvo labai gerai! nors mano su mama santykiai kazkada buvo baisus, bet kai pastojau viskas pagerejo ir as pati ja pakvieciau su manim buti - aisku- ji labai apsidziauge.
ir as neisivaizduoju, kaip viskas butu buve prie vyro - visai nenoreciau man mama padejo su visai niuansais pries gimdyma (moterys supras )
as jauciausi daug laisviau moteru kompanijoj

Čia matyt kaip kam... Man nėra artimesnio žmogaus už vyrą, todėl vestis mamą, net minties nekilo... Baisu ir pagalvoti, kad gimdyti su mama Čia man asmeniškai...