Būtų įdomu sužinoti, ką įdomaus ir pamiršto senais senais laikais gamino maistui... Netgi ne tai, ką dabar valgome.
Na pavyzdžiui, mano močiutė man papasakojo tokį receptą, kad dabar tik pečiais patrauktum. Štai ką valgė vakarienei prie Smetonos suvalkijoj:)
Reikia: 1 didelio svogūno, aliejaus ir druskos.
Svogūną smulkiai smulkiai supjaustyti, sudeti į dubenėlį, užberti druskos, ir užpilti aliejaus. Išmaišyti gerai ir valgyti su duona.
Paprasta, bet man ir skanu. Kai žmona išvažiuoja ir nereikia eiti į darbą, visada pasinaudoju proga.
Čia yra keletas praktinių paslapčių:
1. Geriausia naudoti sėmenų aliejų, arba galima nerafinuotą alyvų aliejų.
2. Svogūną pjaustyti smulkiai smulkiai - tada išsiskiria šiek tiek sulčių ir dingsta aštrumas. Tik jokiu būdu netingėti ir netarkuoti ). Kartą pabandžiau tai viska sugadinau:)
3. Aliejaus reikia pilti tiek, kad per kokį pusę cm. neapsemtų svogūnų. Jeigu bus mažiau - porcijos valgymo pabaigoje svogūnai liks visai sausi ir neskanūs. Jeigu per daus - jausis kad valgai aliejų. Br... irgi nekas.
4. Naudoti tik kietus baltus svogūnus - raudonieji labai jau aštrūs, o apie sumikštėjusius savaime aišku dėl ko nekalbu...
Na, aš kartais taip pat pasimėgauju šiuo patiekalu , tik dar prieš apipildama aliejumi svogūnus pamarinuoju acte, kuo ilgiau marinuoji, tuo mažiau aitrumo lieka, o tada aliejukas, druskytė ir su juoda duona niam niam..
O man labai patikdavo pas babytę virtos bulvės su kanapine druska .Paprasčiausiai kanapių grūdus su druska sugrūsti, išsiskiria truputį kaip ir aliejus, na ir valgyti su karštom šviežiom bulvėm, su lupenytėm išvirtom...
Atvažiavusi Vokietijon užsimaniau tų kanapių nusipirkt.Nusprendžiau prie paukščių lesalo ieškot, kur visokie grūdeliai siūlomi.Pardaveja pažiūrėjo į mane kaip marsietį - nežinojau, kad kanapės su opiumu vienon greton statomos.Gerai, kad dar narkomanų policijos nepakvietė.Papasakojau vyrui, tas bent juoko apturėjo...
Atvažiavusi Vokietijon užsimaniau tų kanapių nusipirkt.Nusprendžiau prie paukščių lesalo ieškot, kur visokie grūdeliai siūlomi.Pardaveja pažiūrėjo į mane kaip marsietį - nežinojau, kad kanapės su opiumu vienon greton statomos.Gerai, kad dar narkomanų policijos nepakvietė.Papasakojau vyrui, tas bent juoko apturėjo...
Prisimenu tokius du močiutės patiekalus: prastai maltų miltų "plocinukus" ir barankyčių sriubą. Pirmajam reikia prastai maltų (gal rūpaus malimo) miltų. Iš jų daromi skryliukai. Antrasis - tai skrytuliukais supjaustytų ir išvirtų barankyčių pieniška sriuba. Tiesa, pastarąjį patiekalą bandžiau porą kartų išsivirti pati, bet nepavyko . Matyt, barankytės jau ne tos...
Mane močiutė išmokė valgyti duona su bulvių košę, tiesiog užtepti bulvių košės ant duonos ir vsio.Sakė jie taip maži būdami kaimynų vaikus erzindavo, nu tipo o mes šiandien duona su sviestu valgom..lia lia O dar, duona mirkydavom į vandenį o po to į cukrų..oi kaip skanu budavo...O šiap iš vaikystės kažkodėl liko burokėlių sriubos su džiovintais baravykais ir grybų kotletų skonis.Vat liko ir vsio, aš negaliu jo atkartot..kiek nebandžiau...
Aga o mano mama pasakojo kai mažytė būdama molio tamsaus gabala pasiėmė ir valgė kaimynų vaikus erzindama kad šokoladą valgo
O šiaip gal kas žino kaip tikrą žemaitišką kastinį gaminti???
O šiaip gal kas žino kaip tikrą žemaitišką kastinį gaminti???
Mano močiutė valgydavo, o dabar ir mama - ubagienę : juodą duoną sutrupinti gabaliukais dėti į pasaldintą vandenį ir valgyti.
QUOTE(Elena @ 2005 07 05, 09:51)
Šitą ir aš iš vasarų pas močiutę prisimenu.
As tai daznai prisimenu ir seile nuvarvinu is mociutes laiku ''piroskus'' - tai panasu i koldunus su bulviu kose ir spirguciais ir dar ''lazankes'' oi kaip skanu
QUOTE(dvynuke @ 2005 07 05, 13:00)
Aga o mano mama pasakojo kai mažytė būdama molio tamsaus gabala pasiėmė ir valgė kaimynų vaikus erzindama kad šokoladą valgo
O šiaip gal kas žino kaip tikrą žemaitišką kastinį gaminti???
O šiaip gal kas žino kaip tikrą žemaitišką kastinį gaminti???
Forume yra atskira tema kastiniui
QUOTE(Indrijana @ 2005 07 05, 17:12)
Mano močiutė valgydavo, o dabar ir mama - ubagienę : juodą duoną sutrupinti gabaliukais dėti į pasaldintą vandenį ir valgyti.
Mano diedukas sita patiekala vadino "mutiniu"
QUOTE(jolitka @ 2005 07 05, 21:24)
Mano diedukas sita patiekala vadino "mutiniu"
Mano močiutė irgi šitąjį mėgdavo. Kaip ir zacirką. Bet aš