Daugiausia šioje temoje (kaip ir, beje, kitose) yra asmeniniai pasvarstymai ir asmeniškumai. Asmeniškai to išgyvenusių nėra nei vienos. Yra VRed, kuri nori tai padaryti. Aš manau, kad jei jūsų asmeniškai nebuvo palietusi mintis apie surogatinę motinystę - jūs neišmanot nieko.
Kai prieš keliolika metų apie tai išgirdau - sužibo viltis... Viltis turėti savo biologinį vaiką... dalelę savęs.
Apie galimybes tą pasiekti nekalbėsiu. Tačiau bėgant metams, aš ėmiau jausti, koks tai beribis pasipūtimas, koks savęs susireikšminimas... Kita moteris TURĖS KENTĖTI dėl to, kad PATENKINTI mano egoizmą turėti SAVO vaiką... Kas aš tokia, kad jausčiausi pasaulio bamba BET KOKIA kaina norinti GAUTI! Turėti turėti turėti... nesvarbu, kad į tai bus įpainiotas kito žmogaus gyvenimas, jo dvasinė pusiausvyra...
Nejaugi tikslas pateisina priemones?
Jolita.martyna čia apie Dievą užsiminė... Na, jo...
Aš negaliu, tegu kita man DUODA, kad BET KOKIA KAINA TURĖČIAU!!!!!!!!!!!!!!!! Tegu kita išgyvena tai, kas natūraliai jai nepriklausys... tegu vemia, tegu verkia, tegu leidžiasi krūvą vaistų, tegu išgyvena depresiją ir galiausiai, kaip išmelžta karvė atiduoda man savo vaiką ir dingsta iš mano gyvenimo.. Už mano sumautus pinigus... Kas aš tokia, kad kitas turi spręsti MANO problemas???
Dievas... Juk žmogus ir nori juo tapti, nes manosi žinąs viską, ką jam teks patirti... Būtent žmogus ir nori perspjauti DIEVĄ, BET KOKIA KAINA.
Papildyta:
QUOTE(jolita.martyna @ 2009 01 09, 16:23)
Gražus jūsų avataras.