Įkraunama...
Įkraunama...

Surogatinė mama 2

QUOTE(kice @ 2009 01 09, 23:44)
tu neatsakai i mano klausimus.. Kam tau sita diskusija?

  Yra visokiu gyvulisku dalyku siame pasaulyje, jei visi apsimes, kad tai normalu ? Tu juk pasaulio gelbetoja, turetum mane suprasti..

Nu jau jus ponia, tai tikrai labai pikta. Kaip jus taip galit smerkti zmogu? Jus jauciates gera mama? Jei jusu vaikai paskaitytu ka cia rasot, pakrauptu unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 09, 22:59)
Jūsų situacijos paradoksas slypi tame, kad biologine prasme jūs esate pradžia, duodanti gyvybę, bet psichologine prasme jūs turite ruoštis ne pradžiai, o pabaigai. Suprantat ?

Na, techniskai kalbant, tai pradzia bus megintuvelyje. As tik pabusiu laikinas prieglobstis tam vaikuciui wub.gif O pabaigai, manau, esu/busiu pasiruosus 4u.gif ir, beje, tai bus pabaiga man, bent ne teveliams ax.gif
Atsakyti
QUOTE(ich @ 2009 01 09, 22:59)
Nu jau jus ponia, tai tikrai labai pikta. Kaip jus taip galit smerkti zmogu? Jus jauciates gera mama? Jei jusu vaikai paskaitytu ka cia rasot, pakrauptu unsure.gif


..as ne pikta, as tiesmukiska.. ir as is kaimo - kur palikti savo vaika yra didziausia nuodeme pries dieva ir pries zmones.. Ir nesvarbu, kokiu budu jis pradetas..
Jei ji bus "tik laikinas prieglobtis" - neismyletas, nelauktas vaikutis buna kitoks.. Naslaitelis ir tiek..
Jei ji myles laukiama vaika - kaip pagimdzius, isgirdus jo pirma klyksma atiduos svetimiems? To nesuprasti gali tik negimdziusi, vaiku neturinti moteris.. Panasiai kaip kaciuka - mylejau, bet va teta labai paprase, tai jai atidaviau..

Na visa gyvenima buvau ateiste, bet dabar matau, kad dievo bijoti yra gerai.. Maziau baisiu nuodemiu zmones padaro..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kice: 09 sausio 2009 - 23:09
QUOTE(kice @ 2009 01 10, 00:04)

Neturit zodziu? kaip jus galit kaltint VRed esant bloga mama, kai jus jos nepazistat? taip pat ir jus, paskaicius jusu pasisakymus galima tuo paciu apkaltint. taip kad ponia bukit tolerantiskesne 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(ich @ 2009 01 09, 23:09)
Neturit zodziu? kaip jus galit kaltint VRed esant bloga mama, kai jus jos nepazistat? taip pat ir jus, paskaicius jusu pasisakymus galima tuo paciu apkaltint. taip kad ponia bukit tolerantiskesne 4u.gif



tu pati turi vaiku.. tu neverkei is dziaugsmo ar is jaudulio echo pamacius maza gyvybe savyje? Neverkei isgirdusi pirmaji klyksma? Po to tau butu pakile rankos atiduoti pagimdyta kudikeli? Uz kokia pinigu suma?


ir prie ko cia - mama, bloga ar gera? Cia zmogus arba ne..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kice: 09 sausio 2009 - 23:12
QUOTE(kice @ 2009 01 10, 00:04)
..as ne pikta, as tiesmukiska.. ir as is kaimo - kur palikti savo vaika yra didziausia nuodeme pries dieva ir pries zmones..

Cia juk bus ne jos vaikas! Cia bus tu zmoniu vaikas
Atsakyti
QUOTE(VRed @ 2009 01 10, 00:03)
Na, techniskai kalbant, tai pradzia bus megintuvelyje. As tik pabusiu laikinas prieglobstis tam vaikuciui wub.gif O pabaigai, manau, esu/busiu pasiruosus 4u.gif ir, beje, tai bus pabaiga man, bent ne teveliams ax.gif


Aš ir kalbu apie pabaigą jums. Kad ir kaip bevartyčiau šitą situaciją, šalia visų loginių išprotavimų ir materialinių paskatų atsiranda trečias aspektas - o kaip jūsų pačios jausmai? Imkim tradicinę situaciją, kai pradžia tampa pabaiga - persileidimas, nesėkmingas gimdymas, kai gimsta negyvagimis...Manau, psichologiškai situacija yra labai nelengva, kai moteris turi uždaryti tai, į ką sudėjo savo viltis. Jūs, aišku, galite sakyti, kad jokių vilčių į nieką nedėsite. Ir tai bus teisinga. Logiška. Protui. O kaip bus jūsų kūnui ? Hormoniniai pokyčiai, kaip žinia, veikia emocijas plius jūsų įsčių "nuomininkas" irgi įneš savo korekcijas. Tam, kad nepajustumėte jokių emocijų nuo pirmo ir tolimesnių judesių, širdies plakimo, echoskopijos nuotraukų (juo labiau, jei jums patinka būti nėščiai), turėtumėte savo jausmus marinti iš anksto, praktiškai jau dabar... Ką jūs apie tai manote? Kaip manote susidoroti su šitais dalykais?
Atsakyti
ji nemano nieko.. ja domina tik pinigai - ir jokiu emociju..
Atsakyti
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 09, 23:13)
Aš ir kalbu apie pabaigą jums. Kad ir kaip bevartyčiau šitą situaciją, šalia visų loginių išprotavimų ir materialinių paskatų atsiranda trečias aspektas - o kaip jūsų pačios jausmai? Imkim tradicinę situaciją, kai pradžia tampa pabaiga - persileidimas, nesėkmingas gimdymas, kai gimsta negyvagimis...Manau, psichologiškai situacija yra labai nelengva, kai moteris turi uždaryti tai, į ką sudėjo savo viltis. Jūs, aišku, galite sakyti, kad jokių vilčių į nieką nedėsite. Ir tai bus teisinga. Logiška. Protui. O kaip bus jūsų kūnui ? Hormoniniai pokyčiai, kaip žinia, veikia emocijas plius jūsų įsčių "nuomininkas" irgi įneš savo korekcijas. Tam, kad nepajustumėte jokių emocijų nuo pirmo ir tolimesnių judesių, širdies plakimo, echoskopijos nuotraukų (juo labiau, jei jums patinka būti nėščiai), turėtumėte savo jausmus marinti iš anksto, praktiškai jau dabar... Ką jūs apie tai manote? Kaip manote susidoroti su šitais dalykais?

jau rasiau cia apie tai, ir nemazai ax.gif
taip, as jau dabar zinau, kad ta vaika nesiosiu ne sau. ir kad prasides jis ne is manes. kiek manyje bus meiles tam vaikui, as nezinau, bet ir kalbesiu, ir lopsines dainuosu, ir knygas skaitysiu. mama to vaiko ne as. kad kunui bus sunku as zinau - buvau apie tai perspeta tiek specialistu tiek suromamu kurios tai yra patyre. Esu stipri - susidorosiu 4u.gif tikiu tuom 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(kice @ 2009 01 09, 23:44)
tu neatsakai i mano klausimus.. Kam tau sita diskusija?


Yra toks naujas reiskinys ir man asmeniskai idomu isgirsti apie si reiskini is to zmogaus, kuris tiesiogiai jame dalyvauja. O siaip tai pacia pirma tema sukure zmogus, kuris maste but/nebut sur mama savo sesei. Paskaitykit nuo pirmos temos... rolleyes.gif
Juk kitose temose kalbama nors ir apie ora, bet niekam nekila klausimu KAM kalbama... Siap sau, is neturejimo ka veikt, is idomumo, del laisvalaikio leidimo, darant pertraukele ir t.t. ir pan. bigsmile.gif
Dar reikia pasidziaugti, kad zmogus is viso netingi atsakineti i kai kuriu "vitaminu super negaunanciu" mamu... doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo l.jelena: 09 sausio 2009 - 23:41
QUOTE(VRed @ 2009 01 10, 00:27)
jau rasiau cia apie tai, ir nemazai ax.gif
taip, as jau dabar zinau, kad ta vaika nesiosiu ne sau.  ir kad prasides jis ne is manes.  kiek manyje bus meiles tam vaikui, as nezinau, bet ir kalbesiu, ir lopsines dainuosu, ir knygas skaitysiu.  mama to vaiko ne as.  kad kunui bus  sunku as zinau - buvau apie tai perspeta tiek specialistu tiek suromamu kurios tai yra patyre.  Esu stipri - susidorosiu 4u.gif tikiu tuom 4u.gif


Bet visien, žinokit, man sunku suvokti, kur, tarpe tarp knygų skaitymo, lopšinių dainavimo, pilvo glostymo ir nemeilės vaikui bus jūsų širdis?

Ir kam ta stiprybė? Vardan ko? Kokiu tikslu...? Suprantat, sunku matyti tikslą, kai jis niekur neveda. Į pabaigą. Tiek to, atmeskim šonan materialinius aspektus. Juk, kai pagalvoji, tai yra visgi labai rizikinga - gauti arkliškas hormonų dozes, kas ganėtinai išreguliuos organizmą, teoriškai galimos nėštumo ir gimdymo komplikacijos...Aš suprantu, kai žmonės tokius pragaro kelius praeina, kad galėtų pasigimdyti sau vaiką, su viltimi užauginti jį ir ramiai kada nors pasitraukti iš šito pasaulio, palikus po savęs atžalą...Suprantu, kai žmonės praeina kitokius sudėtingus kelius, prisiimdami globoti vaiką, jį užauginti ir taip padaryti jį savu, vėlgi tam, kad žemėje kelias nebūtų nueitas tuščiai. Visa tai yra susiję su ateitimi, gyvenimu į priekį. Bet jūsų atveju nėra nei gyvenimo į priekį, nei ateities. Tai vardan ko leisti savo organizmą taip stekenti ir rizikuoti savo sveikata ? Kaip begalvočiau - šito nesuprantu g.gif
Atsakyti
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2009 01 09, 23:43)
Bet visien, žinokit, man sunku suvokti

Suprantu kad sunku suprast 4u.gif Tik nesuprantu kas yra nesuprantamo norejime kazkam padet? Sakykim as nusprendziu padovanot savo inksta svetimam zmogui, arba kaulu ciulpus serganciam vaikui - juk irgi vaistai, operacijos, rizika - bet zmones tai daro, ir ne del pinigu, o tiesiog is norejimo kazkam padet g.gif
Atsakyti