Senas šuo

Papasakosiu ir aš savo istoriją Pasiėmėm į namus 2 metų anglų buldogą.Labai ligotą ,pusiau aklą.Mano berniukas buvo kovingas ištvėrė dvi operacijas,užtatai matė.Visą savo gyvenimėlį vis nuo ko nors gydėmės.7 metų prasidėjo problemos su pūsle.2 mėn negalėjo nusišlapint.Lauke vaikščiodavom po kelias val.kad nusisysintų Paskui atsisuko kranelis ir pradėjo nelaikyti šlapimo ,veterinarai nieko padėt negalėjo reikėjo daryti tyrimus buvo reikalinga narkozė Nejaunas,turėjęs dvi gan rimtas narkozes galėjo neatlaikyti nesiryžau.Tris mėn nelaikė šlapimo vaikščiojo su pampersu,namuose buvo palos palytės.Man ant rankų buvo žaizdos nuo baliklių ir plovimo su chemikalais kad nebūtų kvapo Dauguma man aiškino kad nekankinčiau šuns,nesikankinčiau pati ,patarinėjo užmigdyti Atsikirsdavau kad čia mano vargas ne jų ir sprendimą priimsiu tik aš pati.Kas kelinta diena eidavau į vaistinę pirkdavau visus vaistus iš eilės nuo pūslės žmogiškus .Nes Vetai jau buvo nuleidę rankas ,neturėjo ką pasiūlyt išskyrus užmigdymą. Ir valio mes pasveikom net nežinau nuo kokių vaistų Taip mano berniukas vis pasilopydamas išgyveno 10 metukų.Dešimties prasidėjo bėdos su širdele. Pradėjo kristi nuo širdies nepakankamumo. Priepuoliai buvo reti gėrėm vaistukus nuo širdelės buvo kaip ir pasitaisę. Taip ramiai gyvenom 4 mėnesius. Paskutinius du mėnesius savo tūzą 50 kg nešiojau ant rankų į lauką iš lauko,jau negalėjo lipti laiptais.Visiškai apkurto,beveik nematė Nedrįsau migdyti vis vyliausi kad širdelė sustiprės Deja.... Jam buvo 10,5 metų.Nukrito verkiau purčiau gloščiau nepadėjo.verkiu: Gulėjo bejėgis turėjo labai stiprią širdelę,pats negalėjo numirti,buvo kančia ir jam ir man.Mano šeima 4 žmonės vaikai nemaži.Visi žiūrėjo į mane koks bus sprendimas springdama ašarom aš jį priėmiau Jis mirė gražiai nesikankindamas.O aš neišdrįsau jam pasižiūrėti į akis ,neišdrįsau atsisveikinti Jau mirusiam pabučiavau į galvytę ir pasakiau, ačiū už tuos metus kuriuos tu prabuvai su manim Jis visad namie palaidojom savo kieme prie medelio.Žinau kad šitas sprendimas buvo vienintelė išeitis išgelbėt jį nuo kančių o atleist sau negaliu....ne dėl sprendimo.O todėl kad buvau bailė ir neišdrįsau pasižiūrėt jam į akis.

Jonavieti, pagarba
tu puiki šeimininkė, darei, ką galėjai

Sveiki,
Perskaiciau visas zinutes sio forumo temoje ir nutariau parasyti...nes turiu del ko parasyti,,
taigi, turiu jau sena (13m) anglu spanielio veisles kalyte, kuri buvo dar pakankamai energinga, kai gryzdavau namo, tai gal 10 min, sokinedavo aplink, inksdavo, prasydama demesio, apetitu niekada nesiskusdavo, tiksliau valgydavo viska, net braskes...Taciau per viena diena galima sakyti suo visiskai pasikeite, nebenori eiti i lauka, nevalgo, labai sunkiai tustinasi, nelipa laiptais, beveik nepaeina ir tokiu labai keistu balsu sudejuoja...nunesiau pas veterinara, tai sako, kad cia jau nuo senatves apkalkejo stuburo slaksteliai, del to suniui sunku stoveti ant uzpakaliniu koju, o juo labiau tustintis...veterinaras dave suprasti, kad belieka viena iseitis - uzmigdyti mano suneli, kad nebesikankintu...
as pati manau, kad mano kalytei greiciausiai pieno liauku vezys, nes ji niekada negimde, o be to, pries pora metu jai jau operavo pieno liauka, kuri buvo labai didele ir issiputus.
Norejau paklausti patarimo... gal kas susidure su panasia suniuko liga? as nezinau, ka toliau daryti, nes vetas sako, kad narkozes jau nebegalima daryti tokiame amziuje, nes jau dvi operacijos buvo, paskutine pries puse metu. Pasiule tik suleisti nuskausminamuju ir priesuzdegiminiu vaistu, kad maziau kankintusi... :(

Patarti kažko negaliu. Tačiau kiek žinau pieno liaukų vėžys, nepriklauso nuo šuniukų turėjimo, t.y. susirgti gali ir gimdžiusi kalytė ir ne.

marsai55, bet jei būtų tas vėžys, tai manau, kad šuniukas ir vemtų ir temperatūa kiltų, gal tikrai tiesiog senatvė, gal reiktų panaudoti papildų sąnariams ir susileisti tų vaistų, kur sako vetas arba pamėginkit pasidaryti kraujo tyrimą
o geriausiai, tai dar šį savo postą įkelkite į šunų ligas, virš šių forumo temų (viršuje), gal gausite profesionalesnių patarimų

Ar yra galimybė nunešti pas kitą veterinarą?
jei pieno liaukos auglys buvo piktybinis, žinoma, gali būti metastazė, bet nežinau, ar šuns savijauta tokiu atveju pasikeistų per dieną.
Jei stuburas, tai nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai turėtų padėti, bent kuriam laikui. Mano šunei padėjo homeopatiniai vaistai, bet tai individualu.
O juuk gali būti ir kas nors kita. Reikia tyrimų.

skaitau ir verkiu (((((((((((

Atsiprašau, jei pasikartosiu, nes neturiu jėgų visko skaityti šioje temoje, skauda dar.

Užmigdžiau savo džiaugsmą dar tik prieš savaitę, todėl sunku apie tai kalbėt.
Vis galvojau, ar šioje džiaugsmu trykštančioje forumo dalyje (apie šunis) kas nors kalba apie tai, kaip gyvenasi kai netenkam šuniuko, ar neduok D. tenka priimti sprendimą pačiam, kad jam jau gana gyventi ir esi priverstas jį užmigdyti ir dar dalyvauti tame procese. Negalvojau, kad tas laikas taip greitai ateis (šuniui nebuvė nė 8 metų).

Aš savo gyvenimo be šuns deja jau nebeįsivaizduoju, todėl jau esu išsirinkusi kitą. Į tos pačios veislės žinoma negaliu ramiai žiūrėti, nors jie man patys pačiausi. Bet gal atsiradus tokios pačios veislės šuniukui mažiau skaudėtų? Aš išsirinkikau kitą, bet giminingą veislę. Vardą jaučiu duosiu tą patį, nes kitaip šauksiu abiem vardais paeiliui iš įpratimo.

Dabar staiga toptelėjo galvon, kad ko gero niekas šios temos neskaito dėl puikiai suprantamų priežasčių.

Skaito, skaito...
Tik sunku rasti tinkamus žodžius paguodai..
O mažylis, ko gero, tikrai prablaškytų, atneštų naujo džiaugsmo ir rūpesčių. Žinoma, tik jūs pati galit nuspręsti, bet, sakyčiau naujas augintinis "pasufleruos" ir naują vardą. Buvęs šuo visada liks kaip mielas brangus prisiminimas.

Klystate Nebūtina taip kategoriškai tai teigt.
Ne jūs vieninteliai auginot pagyvenusį šunį. Daugeliui jau teko visai ta išgyvent, o dar didesnės daugumos tai laukia ateity...

ai,
ačiū merginos
Galėtų tie šunys nors 20 metų apyjauniai pabūt.... ir išeit kartu su mumis ....

Žinokit, tikrai nenorėčiau į savo keturkojį džiaugsmą, sulaukusį 20 m. ar dar ir daugiau, žiūrėt Tikrai - būtų itin skaudi ir absoliučiai BEJĖGIŠKA situacija