Mano pirma ... paskutinė MEILĖ

Perspjovei tu cia visas su tokia istorija


Liudna istorija Neveltui mano viena is labiausiai vertinamu savybiu zmoguje yra zinojimas ko nori ir atsilaikymas pries "ka sako kiti".

Sveikutes.As ir cia su savo trumpute istorija.Gal daugiau klausimu Pries susipazistant su savo vyreliu,draugavau su kitu.As ji ir palikau tada,kai susipazinau su savo dabartiniu vyru.Na tieisog buvau jauna,kvaila ir viskas buvo tiesiog zaidimai.Buvom pradraugave apie pora metu.Dabar esu susituokus,turiu vaikeli.Daznai prisimindavau buvusyji,kaip jam sekasi,ar vedes,ar dar prisimena mane.Nuo issiskyrimo praeje ketveri metai.Vakar narsydama po skype,kazkaip per stebukla radau jo skype.Parasiau.Aisku suikurusi nauja skype,kurios vyras nezino. Buvo taip gera su juo susirasineti,pakalbeti apie praeiti,dabarti,suzinojau kad gyvena su drauge ir jo tevais,papasakojau apie save...suzinojau,kad jis turi mano nuotraukas,prisimena mane.Nezinau kas man nuo vakar darosi,bet nenustoju apie ji galvoti Nepatinka man toks mano elgesys,vien vyro ir vaiko atzvilgiu,bet negaliu ismesti jo is galvos,visu tu prisiminimu. Nenoriu nutraukti susirasinejimu su juo,bet nenoriu ir taip elgtis su vyru.O bijau ir jam pasakyti apie susirasinejima,nes zinau jo reakcija.As taip noriu ji susitikti Nezinau kap elgtis

visa tai labai man artima ir pazistama..patarimas, moteriskas, daugiskas is patirties...
jeigu mylite vyra ir nenorit prarasti seimos nesusitikit ir kuo maziau bendraukit, zinau kaip tai veikia...jums po 4 man net po 13 metu tik as viena zinau, visa tai jaudina..smalsu,ir.t.t bet geriau gyvenkite graziais priiminimais, nieko nedarykit, nes gali nukenteti daugybe zmoniu, o su pirma meile vistiek kartu nebusit, sakykim...todel jums rinktis tik jau vyrui nepasakokit nesupras, pavydes, ir ytarines, pasijus nesaugus

Papildyta:
visa gyvenima mylesiu savo pirmaja meile..nes tai buvo pirmoji...ji nesulyginama su niekuo visa gyvenima laukiau jog jis gris...ieskojau gatveje...uzuosdavau net kvepalus jo megstamus..bet jo nesutikau o kai susiradom vinas kita..labai norejosi viska grazinti, tik niekada nerizikuociau, nes jis vedes, as istekejusi, jis turi du vaikucius,as viena..jis buvo be manes visus 13 metu ir busim dar ilgiau as laiminga del to kad mano meile buvo tokia stipri, tyra, nepakeiciama...pirmoji meile, pirmi jausmai..

o dabar mes atskirai, laimingi, jau subrendusia meile mylintys savo antras puses..ir tikrai neverta visko kelti i virsu..skaudintis, priversti virpeti sirdis..mylekime savo seimas, bukime saziningi ir istikimi

geriau issaugoti sirdyje grazu jausma ir prisiminimus, nei galbut karciai nusivilti ir sugadinti gyvenimus sau ir kitiems

Sutinku, kad tokie stiprus jausmai, kaip pirmoji meile, ilgai gyvuoja, bet geriau graziai palikti viska savose vietose, nes tai tik iliuzijos, kurios, dazniausiai, vel bandant kazka pradeti, issisklaido ir tada taip nemalonu bus atsibusti...

tikra meilė visada išlieka širdyje, ji nemiršta, nepaisant laiko, aplinkybių.... ta meilė visada širdyje turi savo jai skirtą vietą, šalia kitų kitokių meilių.

mano pirmoji meile buvo be atsako ir 11 metu vyresnis. kai ji praejo, as labai dziaugiausi, kad ji buvo vienpuse nes tik atsimerkus pamaciau, kad tas zmogus niekam tikes. sakau ne is apmaudo, nes 8 klases baiges, geriantis, vaikstantis pas kita,s nors namie mazas vaikas, nedirbantis, manau negali but pavadintas kitaip

o stai savo brangiajam as esu pirma meile ir jis manes sulauke, kada isimylesiu ir as ji

Mano pirmoji meile yra mano busimas vyras As tai pat esu jam pirmoji meile Tikuosi ir paskutine

LABAI GRAZIAI PASAKYTA
Kadangi esame is to pacio miesto, savo Pirmaja meile gana daznai sutinku ir prisipazinsiu - sunku buna . Sukirba kazkas viduje Ji isimylejau budama paaugle metu, kartu buvome 2,5 metu. Dabar net ir praejus 11 metu, ji prisimenu, mano sirdyje jis visada uzims ypatinga vieta, nes per daug brangus man buvo

Mano pirmoji meile taip ir liko be atsako o praejo jau daug metu dar ir dabar sirdi suskausta

O aš norėčiau papasakoti savo istoriją...
Buvau palyginus visai maža panelė,man buvo vos penkiolika metų, kuri vasaros atostogas visada praleisdavo pas močiutę gražiame miestelyje. Daug draugų čia neturėjau, todėl dažnai eidavau pasivaikščioti viena. Kartą eidama į močiutės sodą pamačiau JĮ... JIS nuvažiavo dviračiu miesto pusėn... Ir buvo toks labai labai gražus... Kažkas širdutėj suvirpėjo... Tą vasarą vis dažniau ir dažniau eidavau pasivaikščioti tikėdama, kad vėl sutiksiu JĮ. Bet atostogos ėjo į pabaigą, o aš JO tą vasarą taip ir nebesutikau... Prasidėję nauji mokslo metai nuvijo šalin mintis apie JĮ, kiekvieną dieną vis mažiau ir mažiau galvojau apie JĮ...
Baigėsi mokslo metai, atėjo atostogos, aš vėl atvažiavau pas močiutę. Tą dieną miestelyje buvo šventė ir aš susipažinau su keletu vietinių mano bendraamžių. Visi smagiai leidome laiką. Tada dar ne visi turėjo "mobiliakus" tad daviau močiutės laidinio tel. nr, kuriuo galėtų man paskambinti. Vasaros atostogos buvo šaunios susiradau nemažai naujų draugų, o vieną gražią dieną viena draugė mane supažindino su savo klasiokiu... Tai buvo JIS... Dar gražesnis nei praėjusią vasarą... Mes nebuvome geri draugai, susitikę tiesiog pasisveikindavome ir tiek... Aš buvau nedrąsi... Jaučiau JAM kažką maloniai keisto, kaskart JĮ sutikus, širdutė suvirpėdavo, bet apie savo jausmus nieko nesakiau... Atostogos vėl baigėsi, teko grįšti namo. Prasidėjo mokslo metai, nauja mokykla, naujos pažintys... Tėvai pradėjo leisti į šokius, kuriuose susipažinau su vienu vaikinu. Taip jau nutiko, kad pradėjome draugauti, apie savo ankstesnę simpatiją buvau visai pamiršus. Su vaikinu pirmieji draugystės mėnesiai buvo visai neblogi, paskuj kažkas manyje nutiko.. Nebenorėjau būti su juo... Norėjau daugiau laiko praleisti viena ar su draugėmis, bet svarbu be jo... Galimybės leido kartu su tevais važiuoti į užsienį, išvykau savaitei, pamelavau, kad ten kur būsiu turbūt nebus ryšio (Tada jau turėjau mobiliaką) ir, kad man nerašytų.. Parašysiu kai grįšiu.. Grįžus mes toliau buvome pora..
Iki kol vieną vakarą, viename pažinčių portale pamačiau JO anketą... Išdrįsau parašyti... Prisistačiau... JIS mane prisiminė.. Nuo tada pradėjome bendrauti... Su kiekviena diena JIS mane žavėjo vis labiau ir labiau... Mano atvykimai pas "močiutę" vis dažnėjo ir dažnėjo... JIS žinojo, kad turiu draugą, tad mėnesį buvome tiesiog draugai,(Nors aš JAM jaučiau kai ką daugiau kaip paprastam draugui) kol vieną vakarą pasakė, kad aš JAM patinku kaip panelė, ir paprašė būti JO mergina... Aš sutikau Sutikau ir kai JIS paprašė būti JO žmona. MES vis dar esame kartu, laimingai susituokę ir mokantys džiaugtis vienas kitu....

Žaviuosi moterimis kurios taip ir lieka su savo pirmaja mele, tai nuostabu. Bet dėja tokių mažuma, nors tai yra tvirtos šeimos pagrindas.
Kaip aš galima myleti ir gerbti moterį kuri jau yra turėjusi ne vieną vyra.. Tokia galima pavadinti tik vienu žodžiu. Santuokoje tikrai pasijaučia ar sutuktiniai savo lytinį gyvenimą pradėjo vienas su kitu ar atėjo į šeima jau su "turtinga" praeitimi... Ir juokingai skamba tie visi pasakojimai apie drugelius pilve, tai reiškia, kad moteris pasiruošusi išskėsti kojas prieš bet ką. Ir faktas kad ilgai tokia moteris su vienu vyru nenugyvens, jai reikės naujo, nes senasis jau nebejaudins. Dėl to tiek daug skyribų, nes nebevertinama nekaltybė..