QUOTE(waterly @ 2009 08 17, 22:27)
Jei jau apie tokias "meiles" kalbant... buvom mes vienoje grupeje... darzelyje..
Patiko man tas berniukas. Ir as jam patikau. Apsiskelbem visiems, kad esam vyras ir zmona. Viskas pas mus buvo idiliskai grazu -as supdavau lelyte (musu vaika), statydavau "babkes" (pietus gaminau), jis vaidindavo pikta ir pavargusi po darbo
Kartais visi eidavom pasisupti ant supyniu - jis mane su lelyte supdavo (vezdavo masina). Visas sis nuostabus gyvenimas tesesi apie dvi savaites. Tada.. Nelauktai... Kaip perkunas is giedro dangaus, musu mazame seimyniniame pasaulelyje atsirado sesele su kalio permanganatu - visiems grupes vaikams plove uzpakalius (profilaktika tokia budavo). Pradzioj nuplove mergaites, po to plove berniukus. Visos mergaites subegusios kikeno is berniuku kai jiems plove uzpakalius. Pamaciau as savaji "vyra" ir ... pasibjaurejau
Jis verke, kabodamas aukletojai ant rankos. Man jis tuo metu pasirode labai jau nevyriskas ir nusprendziau pasieskot vyriskesnio
Neatsimenu ar ka po jo buvau susiradus, bet sita berniuka atsimenu kuo puikiausiai 





Perspjovei tu cia visas su tokia istorija

QUOTE(miklee @ 2009 12 02, 15:30)
Sveikutes gal priimsit ir mane?
papasakosiu ir as savo meiles istorija
<...>
Stai mano pirmoji- paskutinioji meile...


<...>
Stai mano pirmoji- paskutinioji meile...

Liudna istorija


