Mano pirmoji meilė įsižiebė, kai man tebuvo 15 metų

čia geri penki metai atgal... Vis dar prisimenu tą jaudinantį pirmą susitikimą

su tuo vaikinu išbuvau beveik dvejus metelius ir keliai išsiskyrė. Pirma ir nepatyrus meilė- ko norėti

praėjo maždaug pusė tiek laiko, kol jį sugebėjau pamiršti. Paskui buvo antroji ir nelabai vykusi "meilė' , paskui- trečioji. Maniau, kad trečias kartas manęs neapgaus, bet pasirodo jis buvo apgaulingas, ir dar kaip

. Nei vienam jų neatsidaviau, nei vienas man nebuvo nuotykis. Vieną dieną netikėtai visai kitame mieste užmačiau savo pirmąją meilę. Prisipažinsiu, kojas man pakirto. Bet labiau iš netikėtumo, nes pamačiau jį mieste, kuriame studijuoju (o tai visai kitas miestas, nei tas, kuriame gyvenu kol atostogauju)

dabar mane lanko tik geros emocijos apie pirmą meilę..aišku, jis nenori ir nenorės bendrauti su manimi. Gal galvoja, kad aš į jį taikysiuos ar panašiai

gal gyvenimas dar suves mus prie arbatos staliuko

po to karto mieste prasilenkėm ne vieną kartą. Labiausiai, kas man įstrigo, tai jo žvilgsnis. Kaip tyčia ėjom tuo pačiu šaligatviu

aš buvau tik ką po egzamino ir ėjau su drauge. Iš priekio, žiū, ateina mano buvęs- vau, labai mielos emocijos užplūdo. Vos tik jis pastebėjo mane, jo akys taip įsmigo man į akis, kad laikėsi iki paskutinės milisekundės, kol prasilenkėm. Lūpos ištarė tik nebylų "labas". Dievinau tą akimirką

manau, prisiminsiu visą likusį gyvenimą.. Tiesiog..miela ir įdomi akimirka
O tai su ex nei "labas" nebegalim pasisveikint?