Sveikos,
Su antru vaiku išsiaiškinau, kokia mano vaikų dieglių priežastis buvo.
Mums niekas nepadėjo, išskyrus virškinimo fermentai (laktazė, kreonas), kurie apmažino dieglius, taip pat daug lėmė mano valgomas maistas.
Mano mažiams buvo tokie simptomai: žinda be soto, kas valandą po pusvalandį, diegliai kamavo po kiekvieno maitinimo praėjus 20-30 min. Žodžiu, košmaras visą parą. Abiems nedidelis refliuksas buvo (po maitinimo truputį atpildavo (kiekis kaip vieno šaukšto). Šlapiai atsirūgdavo, dažnai žagsėdavo. Negalėdavo miegot ramiai - tik nešiojamas, supamas.
Abiems būnant apie 6 mėn daryti kakučių tyrimai rodė, kad daug nesuvirškinto maisto yra (bet gydytojos į tai nekreipia dėmesio).
Mums aiškiai buvo refliuksai dėl nebrandžios virškinimo sistemos, kai trūko virškinimo fermentų. Jokie mišinukai nepadėjo (užsienio forumuose radau info, kad yra specialūs mišiniai tokiems vaikams, bet kaina mėnesiui gaunas kaip vidutinė Lietuvio alga), tad reikėjo man kentėti. Tik 10 mėn išaugo dieglius, o refliuksas liko - kai persivalgo, visada šiek tiek "atvemia maisto", nors jau 1,5 metų yra. Bet deigliai nebekamuoja visai.
Ir paskui su gydytoja gastroenterologe kalbėjau, o ji pasakė, kad paprastai tenka "pakentėti" iki 12 mėnesių, ir jei tęstųsi toliau, tada jau guldyt ligoninėn ir tirti... Ir pridūrė, kad mamos šiais laikais neturi kantrybės.
Kantrybės... O kiek buvo dienų, kai maniau, kad mane tuoj į ligoninę išveš nuo išsekimo, nes nervus tikrai ištampo rėkimai, o dar 3-4 val miegas per parą kantrybės neprideda...
Linkiu nepasiduoti ir bandyti viską ;)
Patarimas ieškoti info užsienio forumuose (angliškai, rusiškai) ;)
