O pas mane yra tokia asituacija, kad anyta iš vis otebuvo atėjsui tik du kartus,kai gimė mažasis kleckas, t.y. į gimdymo namus, ir po to dar vieną kartą, o šiaip,kai nueiinu su vyru pas juos,paprasčiausiai, prasėdžiu ir pražiūriu televizorių,kadangi į mane niekas nereaguoja, o šnekasi apie savo reikalus tik su mano vyru,būtų galima pagalvoti,kad jis vienturtis,bet tai pnėra, jis turi dar du brolius ir seserį, ir jie šneka ti kapie save, labai jau retai paklausia,kaip sekasi man, o vyro brolis turi draugę, kuri buvo iš praždių liekna, opaskui pastambėjo, ir jai įtariu į akis nieko nesako,bet už akių,tai sako,ji galėtų būti ir lieknesnė, kaip atrodo kartu su vyro broliu,kadangi jis toks truputį žemesnis, gana lieknas, bet ne džiūsna, o ji aukšta gana stambi, bet labai simpatiška,ir jiems užkliūva tas stambumas,numetinėja "namiokus" ir įtariu į akis jai to nesako, ir man kartais pasidaro įdomu,ką šneka apie mane, ypač dabar, nes juk man po gimdymo liko kažkur numesti dar kokius 5 kg, kad atgaučiau svorį

Man tas toks aptarinėjimas atrodo gana netaktiškas, jei vyro brolis su ja gyvena,tai vadinasi ji jam patinka ir tokia,kažkaip nemalonu,akd viskas susiveda ne į bendraqvimą,o į tai,kaip atrodo, beje, su ja irgi beveik nebendraujama, kai susitinkame,tai dažniausiai šnekamės mudvi,arba žiūrime teliką,jei kč įdomaus rodo, o tėveliai su savo vaikais aptarinėja, diskutuoja ir t.t,kaip jums toks variantas?