Lietuvos gimdymo istaigų realybė

Viskas gerai, kad pagaliau pradejote pasakoti apie gimdymo procesus, tik patikslinkite kiek kartu gimdete, nes sunku suprasti, man is pasakojimo taip neaiskiai pasirode, kad vienu metu turejote ir cezari ir beveik naturalu gimdyma? Ar pirma karta cezari, antra naturalu? Per cezari aisku skaudejo minimaliai, o per ta beveik naturalu irgi?
Nieko nuostabaus, kad prisiminimai tik geriausi, nes Jums pasiseke , bet pasakykite, kur gimdete? Epidurus ir kitas detales aptartume veliau, kitoje temoje.

tiesa, jei apie gerus dalykus pvz. VGN parašyta, kad negalima tv turėt, na aš kadangi buvau gavusi vienvietę-tai tv leido atsivežt bet čia patologiniam skyriuje ...tai susitart galima...plius - leisdavo šiek tiek ilgėliau vyrui pasėdėt palatoj (negu iki 20val.) obuolį ir sausainį kartais atnešdavo ir magi jogurto gaudavau ei, visai blogai tai tikrai nėra

Neturesiu laiko, as keliauju labai daug
Papildyta:

Stai, prasom, yra smagiu dalyku

pirmas gimdymas buvo toks is mediku puses, apie koki cia jus svajojat, nes is mano vyro puses daug kas dirbo butent ta darba (jo mama, jo kriksto mama, kuri buvo sk.vedeja kur gimdziau...visi pazistami ir t.t.) gavau ir demesio ir sypsenu ir palaikymo ir epidura iskarto ir t.t. .... BET epiduras tiap mane paveike, kad saremiai praktiskai dingdavo, o ne tai kad suletindavo veikla, todel ir gavau maratona: epiduras- skatinamieji, epiduras- skatinamieji... daug kartu ... kol viskas pasibaige cezariu

man kažkodėl atrodo, kad baisiausia jei gimdymas savaitgalį išpuola atrodo, tada mažiau prižiūrės ir t.t. kad ir su daktare tariuosi, bet jaučiu, kad savaitgalį neišdrįsčiau jos išsikviest gal kas gimdėt paprastą ir savaitgalį ir galite pasakyti kokius skirtumu pajutot o gal tų skirtumų nėra ir aš truputį išsigalvoju

jei tariesi su gyd., ji jau bus pasiruošus tave priimti bet kada

aš savo gyd, klausiau, o kas, jei negalėsit, maža ko atsitinka... jis pasakė, kad susieks su kitu patikimu gyd., kuris mane ir "priglaustų"

Įdomu buvo paskaityti........ O kaip jūs galvojate, ar viskas gerai su ta akušere, jei ji jau taip detaliai ir su savo vertinimais pasakoja pašaliniams kitų gimdymo detales, kd ir neatskleisdama tapatybės..... Ką tai sako apie jos vidų

Ši istorija man dar kai kąpriminė, bet vaikas ant rankų - vėliau

Gimdziau VGN, su gydytoja tariausi is anksto - vis tik pirmas gimdymas, daug visokiu nepagristu baimiu ir t.t. Nors vyras buvo pries uzmokesti, bet kadangi gimdziau as, o ne jis, tai ir sprendziau as. Aplinka gimdykloj, aisku, manes nesuzavejo. Labai niuri ir nejauki. Ten praleidau 8 val. Gerai, kad salia buvo vyras, tai nors linksmiau buvo. Paskui pripratau ir nebekreipiau demesio i tai. WC - katastrofa. Man pasiseke, nes saremiai buvo neskausmingi, tai iki WC labai greitai nueidavau ir grizdavau be jokiu problemu ir pagalbos. Gydytoja, pamacius mano tokius krosus, is karto mane apramino, kad vaiksciociau leciau ir ramiau - visgi 6 cm atsidarymas. Taciau maciau gimdyviu, kurios is skausmo vos vos sliauzdavo iki WC. Man ju buvo labai gaila.
Gydytojai ir akuserei neturiu jokiu priekaistu. Antra planuoju gimdyt pas ta pacia gydytoja. Tikiuosi, kad ir akusere bus ta pati - Bozena (visos pagyros, komplimentai ir geri zodziai, kuriuos radau apie ja SM, tikrai verti to). Tikrai labai siltas ir malonus zmogus - viska labai issamiai paaiskina, ka daro ir kodel daro, kas vyksta siuo metu, ko tiketis veliau. Ir visa laika kalbejo svelniu ir ramiu balsu, net stumimo metu nebuvo nei vieno pikto ar negrazaus zodzio nei is gydytojos, nei is akuseres, nors stumti man sekesi prastai (saremio metu reikejo stumti 3 kartus, man uztekdavo jegu tik dviem kartam). Gydytoja jau norejo kirpti, kad lengviau butu, bet akusere mane isgelbejo nuo sio "malonumo". Dar iki siol prisimenu jos zodzius: "Dar palaukiam, man, atrodo, jai pavyks". Matyt, as issigandus to galimo kirpimo per sekanti saremi ir isstumiau
Po gimdymo gavau vienviete palata ir tuo labai dziaugiausi, nes po gimdymo norisi privatumo ir pailseti. WC buvo palatoje, o dusas buvo bendras, bet pries pat palatos duris. Aisku, vaizdelis ne koks, bet man buvo svarbu, kad nereikejo sliauzti link jo i kita koridoriaus gala.
Maistas - slykstus, arbata - pamazgos su daug daug cukraus. Arbatos visai atsisakiau. Vyras kiekviena ryta atvezdavo is namu padarytos arbatos termosa.
Kas liecia vaikelio apziura, tai kiekviena ryta i palata ateidavo pediatras su sesute ir apziuredavo vaika, jo niekur neisnesdavo.
Apie sesutes irgi negaliu pasakyti nei vieno blogo zodzio: kai vaikeliui reikejo keist sauskelnes, sesute parode, kaip paimti vaikuti ir kaip ji laikyti plaunant sikniuka po vandens srove; suveike vaza gelems pamerkti (as to net neprasiau). Kai pradejo gamintis pienas, krutine taip ispampo ir pasidare tokia skausminga, kad man (is nezinojimo) susirode uzdegimas, tai sesute mane nuramino, apziurejo ir paaiskino, kas ir kodel ir t.t. Pastebesiu, kad sesutem nemokejau nei lito. Tik isvaziuojant namo, vyras atveze sesutem saldainiu deze, kavos ir dar kazkoki buteli.
Kadangi jokiu pamokeliu nelankiau, tai apie zindymo mena nieko neismaniau ir tokios informacijos labai truko, nes niekas nesiteike man paaiskinti. Bet sia pagalba gavau visai is kitur
Reziume: personalo darbu likau patenkinta ir issiveziau tik gera nuomone apie juos. Gal cia man taip pasiseke? Gal apie gerai atlikta darba maziau kalbama, nei apie tuos atvejus, kai kazkas kazkam nepatiko? Pas mus nelabai yra priimta garsiai kalbeti apie gerai ir kompetetingai atliemas pareigas. Gal todel ir susidaro ispudis, kad labai jau daug tu neigiamu patyrimu, siurkstumo, nesiskaitymo ir t.t.?



Drisciau nesutikti su sia nuomone, kad pogimdyvines depresijos ir priestaringi jausmai savo vaikui - nuskausminimo gimdymo metu rezultatas. As gimdziau be nuskausminimo, be epiduro - naturaliai. Taciau manes neaplenke nei pogimdyvine depresija, nei priestaringi jausmai savo vaikui. Ir tikrai tik pagmdzius neatejo tas jausmas ir isisamoninimas, kad as jau esu mama. Visa tai pajutau tik po kurio laiko. Jauciausi del to labai kalta. Labai daug skaiciau sia tema. Manau, tai nutinka, jei ne visoms pirma karta pagimdziusioms, bet daugumai tai tikrai.

P.S. atsiprasau, labai jau issipleciau

Na, as gimdziau nesitarus sausio 1 diena, ir prieziuros buvo per akis.

As nesu siai medikei pasalinis zmogus, bet nesu ir giminaite
Manau, kad sioje istorijoje vertinimas buvo labiau is mano, negu is jos puses Ji pateike faktus, o as juos aprasiau. Manau, kad jeigu aprasytu ji pati su detalemis kur vyko, kas buvo, atskleistu asmens tapatybe,a rba nurodytu saltinius kaip ja suzinoti, tada taip, bet siuo atveju si istorija siai moteriai eiline is simtu kitu, nes tai, ka papasakojo cia, yra jos kasdienybe . Sutikimo paprasiau pries rasydama, jeigu kas Na ne gimdyves, o jos.
Netgi nezinau kada veiksmas vyko, galbut jau praejo daug metu ir mama, kuri tada gimde pati juokiasi is savo istorijos, o galbut kuri nors mama ir perskaitys cia savo istorija Ka galvoju apie sios medikes vidu? Nieko. Nieko nematau tame ypatingo, butu blogiau, jeigu tuo metu jos vietoje atsirasciau as. Tada vargsei gimdyvei labiau nepasisektu , o ji eiline medike, na, nenoriu sakyti ar gera ar bloga, man butu gera, gal kazkam bloga Kai kurios gimdete pas ja, kai kurios gimdysite. Kodel pasidalino istorija, gal norejo pasakyti, kad medikai irgi turi sirdi ir jausmus
Tiesa, matau, kad esate neseniai prisiregistravus, ar ne Jus busite meilo man autore, kuriai si tema yra nepriimtina?

Viskas labai gerai, mums labai truko tokiu pozityviu istoriju. Labai noretusi, kad ir kitos mamos cia atskleistu daugiau Lietuvos GN svesiu pusiu. Nes tikrai ne personalas yra kaltas, kad VGN sienos nemate dazu nuo perestrojkes laiku, ir tikrai ne sienos kaltos, kad atsiranda tarp personalo piktadariu, ir "grybautoju". Turime susitaikyti su tuo, kad sienas vistiek kazkada perdazys, ne mums, tai kitoms bus gerai, su tuo, kad poziuris i gimdyma keisis, nes zmones vis dazniau prisimins apie savo garbe ir oruma, ir nores juos apginti, pasikeis ir musu paciu elgsena kitu atzvilgiu, zinosime kaip elgtis sudetingose situacijose, ka turime teise padaryti/pasakyti ir ko negalime pakeisti, zinosime kaip elgtis su palatos draugemis, kad jos Jums atsidekotu tuo paciu simpatija ir pagarba, zinosime ir tai, kad pinigai dar ne viskas o geriausia "kariavimo" priemone yra diplomatija .
Sekmes Jums mamos!

Jei Tamstos nieko prieš, papasakosiu apie gimdymą KMUK prieš 2,5 metų
Smulkmenų nerašysiu, tam yra kitos temos
Patiko: normalus personalo elgesys ir reikiama pagalba ( ne daug jos man reikėjo, po normalaus gimdymo leliukas buvo su manim , jį paimdavo tik tyrimam, apie žindymo pozas priminė palatos akušerė, po dviejų parų beveik ištisinio žindymo pieno būtų užtekę ne vienam );
vienutė su WC, dušu, televizoriu, šaldytuvu ir mikrobange;
valdiški marškiniai ( juos keitė taip dažnai, kaip man reikėjo ).
Nepatiko:ištisinis lankytojų batelių kaukšėjimas koridoriuje už durų ( jaučiausi lyg stoty ),
viena pagalbinė darbuotoja, atėjusi pas mane į palatą surinkti naujagimio palų 1 val nakties
Erzino, bet ... : klausimai priėmimo kambarį ( akušerės, pasirodo, pildo SAM patvirtintus dokumentus ),
7-7.30 palatos plauti ateinanti valytoja ( o kada jai plauti: vėliau vizitacijos, lankymai, palata, kurią reikia plaut ne viena, nestovės ji su šluota už durų, laukdama man tinkančio laiko ?)
balkone rūkantis gretimos palatos kaimynės vyras;
maistas ( bet manim rūpinosi artimieji, nenumiriau per 3 dienas).
Na, gal dar kas jau nepamenu.
Draugė laukiasi, girdėjau iš jos, kad dabar patekti į KMUK sudėtinga, ten vos ne ištisai trūksta vietų nėščioms, net ir gimdyklų kartais laisvų nebūna