O čia manoji istorija, tiesiog laisvos formos esė apie mano uošvienę
Cikadelės uošvienytėBuvo birželis, tačiau nei mano siela, nei širdis to nejautė, nes akys po ilgos nemiegotos nakties įkyriai spoksojo į stiklą, kuriuo riedėjo lietaus stiklo karoliukai. Širdis plakėsi, mušėsi, dunksėjo, spurdėjo ir dar visaip -ėjo su lig kiekvieno elektrinio traukinio trinktelėjimu. Važiuoju traukiniu pas JĮ
savo mylimiausią, nubučiuotą, numyluotą. Užsimerkiu ir savo akyse regiu jo mažomis strazdanėlėmis saulės nubučiuotą veiduką, lininius plaukučius. Ek....
atsileidžiu---> birželis, vasara, meilė, gera. Šie žodžiai beprasmiškai sukasi mano pavargusioje, bet beprotiškai įsimylėjusioje galvelėje. Sėdžiu susirietusi traukinio kupė, jaučiu kaip raumenys atsileidžia, atslenka Sapnukų fėja, mano žandikaulis atkąra iš to nerėgėto miego malonumo, net seilės ištįsta
Pamiegosiu, juk reikia prieš egzaminą pamiegoti......
________________
Stop
Šiandien egzaminas??? koks egzaminas? kas kaip kur kada???Jaučiuosi kaip kokia balerina ražienų lauke
Atsibudusi nieko nesuvokiu, Juk dar vakar išsilaikiau paskutinį egzaminą, atsiveikinau su dėstytoja (kuri mane norėjo patampyti ir uždavinėjo beprasmius klausimus) iki rugsėjo ir išplazdenau iš tamsių u-tetinių rūmų į vasarišką pasaulį... Taigi, prie esmės, Cikadele, kas čia per egzaminas
Ak...didysis egzaminas- gyvenimo egzaminas, čia tau ne bendrinės kalbos klaidas tikrinti, ar semiotikos paskaitos egzą laikyti... Didysis susitikimas su uošviene
________________
Manasis pasitinka mane stotyje, apipila bučinukų lietumi. Mato, kad aš, būdama drąsi Zosė, vaidinu Marytę Melnikaitę ir stengiuosi būti drąsi. Nebijok, viskas bus gerai, juk neįkąs......gal ir neįkąs, bet grybštelėti gali. Aš, žinoma, skausmo nebijau, bet bijau, kad galiu kąsti atgal
Mano uošvienė ir uošvis abu su aukštaisiais, profesoriai, apsigynę disertacijas, ilgamečiai universiteto dėstytojai
Kol mašina važiuojame link namų, mintyse pasikartoju- kas Ciceronas yra žinau (+), kas šiandien rašoma Lietuvos ryte- spėjau traukiny paskaityt (+), etiketo knygą pavarčiau namie (+)...eee.....kas dar....matematinę šaknį taip pat moku ištraukt (+)----fuuuu....atsipučiau....visgi ir aš nesu beviltiška su savo trijais baigtais bakalauro kursais
Įeiname, prie durų mūsų laukia paprasta, nedidelio ūgio šviesių plaukų moteriškė- gryna, kaip iš akies luptas manasis JIS
Aš rankose sugniaužiu maišelį, kuriame atvežiau šiokių tokių lauktuvių. Manasis spaudžia savąja lepše mano liauną rankelę, o kita stengiasi atsimti iš manęs tą nelemtąjį (kad jį kur galas- traškantis) maišelį. Mama nusijuokia ir sako- nebūk toks CEKAVAS, einam ramiai pavalgykim, pasišnekėsim
mano galvoje suburzgia varikliukas, galvoje perkratau savo mokamas 5 užsienio kalbas, tarsi kompiuterio failai vis pypsi atsakymai- nežinau, ką reiškia žodis cekavas.....
taip ir galvojau, kad reikia pasiimti žodynus
ką aš žinau, pas mus Žemaitijoje išvis nėra tokio žodžio....ką jie nori iš manęs pasišaipyti??? tuoj aš žemaitiškai pavarysiu- visi iškris iš klumpių
Įeinu į svetainę- dega žvakės, garuoja vištiena su slyvomis, šalia lėkščių- penkios šakutės, bijau, kad smeigdama bulvę galiu ja numušti vazą, toji vištą, višta.....
.... Atsisėdu, pariečiu savo tatuiruotą koją, gal geriau šį kartą negąsdinsiu..............
_____________
Taip susipažinau su savo uošviene- super moteriškaite, kuri man padeda visur ir visada, kartais labiau nei mano tikroji mama. Tiesa, kad baimės akys didelės, ypač kai slegia nežinomybė. O juk nežinojau, ką sutiksiu....bet sutikau nuostabų, išsilavinusį, visose gyvenimo srityse išmanantį žmogų, kuris nepamiršta gimtadienių, vardadienių, Velykų, Kalėdų, ir dar visokiausių - adienių
dėkoju savo likimui, kad ilgai mėtęs kaip laivą po audringą jūrą, leido man inkarą išmesti šiame ramiame užutekyje, kur mane myli, gerbia ir saugo
Myliu savo nuostabiąją uošvienę
dabar ji laukia gandro......hm....gyvena daugiabutyje ir tikisi, kad jis pas ją atskris, kur gyvens? nebent ant antenos patupdys?ir kam jai tokio amžiaus tas gandras?
ups...ji nori, kad gandras atskristų
pas mus ir padovanotų mums vaikelį, o jiems antrąjį anūkėlį.....
taigi laukiam visi....vakar vyras mūsų sodyboje matė gandrą, jis nakvojo ir žiūrėjo pro langą....pakuždėjau jam į ausytę savo gimtadienio norą- gandre, neapvilk uošvienės ir mūsų